Ligoninės priimamasis

Tai įvyko Klaipedos Jūrininkų ligoninėje. Atvažiavom pasitikrinti sveikatos, aš buvau kaip lydintis asmuo. Laukeme prie tomografijos kabineto. Visi žinom kaip nuobodu laukti savo eilės pas gyditoja. Taigi ir sakau savo draugei, einu aš pasivaikščioti. Arčiausias išėjimas buvo pro priėmimo skyrių, tai pro ten ir patraukiau šviežio oro pakvėpuoti. Einu aš pro priėmimo skyrių, priešais atsidaro durys, išeina gydytojas ir sesutė. Gyditojas ir klausia:
- Ar tu esi Petrairtis(pavardė pakaista)?
Aš labi nustebau, ir atsakiau taip aš Petraitis, nes aš ir buvau petraitis. Gyditojas toliau kalba įsakančiai šalia esančiai sesutei:
- Taigi greitai guldom į chirurginį ir ruošiam operacijai. Aš stipriai sunerimau, nes nabesupratau kodėl mane guldo ir ruošia operacijai, jeigu aš net nesikreipiau. Aš visa tai išrėžiau gyditojui. Gyditojas ir vėl kalusia:
- Tai tu Petraitis ar ne? Aš jau su dideliu nerimu sakau:
- Taip, Petraitis, bet prie ko čia guldom ir operuojam? Gyditojas jau įraudo iš pykčio ir vis dar galvoja, kad aš tas pats Petraitis kurio jiem reikia. Tačiau aš jau nebelaukiau ką jie išsiaiškins, smukau pro duris laukan. Medicinos personalas paliko skėsčiodami rankomis, bet man jau nebuvo noro domėtis ar jie surado tą Petraitį kuris turėjo būti operuojamas. Taigi toks gyvenimiškas sutapimas kuris galėjo baigtis kažkokio tai organo pašalinimu. Taigi būkime budrųs.