Taigi karštą vasaros dieną su tėčiu nusprendėme nuvažiuoti į parduotuvę nusipirkti visko. O man dar ir allways reikėjo. Žinot,juk reikia higienos laikytis.
Taigi nuvažiuojam,pradedam viską krauti į krepšius,o aš ilgai tampausi prie tu allways,renkuosi ir šiaip žiūriumkad tuo momentu,kai aš juos čiupinėju,žmonių nebūtų. Nu galiausiai išsirenku. Nubėgu pas tėtį,paprašau,kad nupirktų,nes man gėda. Bet kur tau... Tas net nesiruošia. Kai tėtis dingsta mašinoje su pirkiniais nedrąsiai prieinu prie kasos ir padedu savo pirkinį. Žiūriu kažkur į priekį,kol pardavėja skanuoja mano pirkinį. Žvilgteiu š šalymą kasą...o blyn...ten mergos iš mano mokyklos...galvoju" bent jau oriai nueiti reikia".Užmoku,pasiimu pirkinį ir stengiuosi grakščiai nueiti,bet...džinsai užkliūna užbatelio ir visu ūgiu išsitėškiu parduotuvėje,mano pirkinys savaime aišku iškrinta. Greitai keliuosi,pasiimu jį ir visa raudona dingstu į mašiną. Mačiau,kaip mergos žvengė,ir dar toks vyras paklausė"Neužsigavai?"... Et,kokia gėda...P.S.tada man buvo 14m
Pasakojimas,Nuotykiai. Taip kogero cia ir pataikiau. Daugeliu savo gyvenimo ivykiu zmones patys netiki. O ka kalbet ,kad patiketu draugai apie ivykius kuriais net patys netikit.Cia skirta komentatoriams, nes zinau,kad prasides: taip neimanoma, neitiketina....