I can fly

Tai nutiko vasarą,autobuse.Atsimenu šį įvykį kaip vakar...
Taigi šilta vasaros dienėlė.Atvira palaidinuke,trumpas laisvo kritimo sijonukas,palaidi plaukai...tikra mis gražuolė...draugė taip pat neatsilikus,tik su didelėm rankinėm maunam i autikų stotelę,varom padeginti bambų prie jūros.Visų žvilgsniai i mumis,dar labiau pakeltos mūsų nosis...ilipam i vidų,atsistojam ties muštuku,biški gėda,bet zuikis toks gundantis...stovim kaklus ištiesusios ne duok dieve supakuos kontrole dar...laikausi dviem pirstais apsikabinus tą stulpą ir kažką draugei veblenu...staiga nė pati nepajutau,skrendu...akys iššoko kaip voverės per ledynmety,trenkiuos vairuotojui po kojom,prisidaužiu kaip reikalas,dar liežuvį prisikandau,sijonas i viršų,tiesiog žavinga,gerai dar,kad ne stringai.Negana to dar vairuotojas visa kakarine kai užstaugs:
- Nu bl-t!
Aš įsiutus kaip vapsva iš po jo kojų:
- Ar aš?!
Tas dėbteli i apačia susiduria su mano piktomis akimis,ir kad pradės kvatotis...atsikeliu karingai nusitekus,sijona tempiu žemyn,plaukai i akis lenda,ot mis gražuolė...žiūriu,kad mano draugė guli ant dviejų senelių kelių,prismerkus stebiu kas vyksta...tada supratau,kad ivyko eismo įvykis ir vairuotojas staigiai stabdė,tai aš tada nuskridau,o draugė krito ant kažkokių senelių,kurie apakę žiūri,kaip draugė mėgina atsistoti,bet gražiai krenta ant grindų...taip dvi gražuolės mis buvo sufutbolintos...