Gyvenimo Pamoka

Einam su drauge bulvaru. Einam ir šnekames - kaip ir paprastos keturiolikmetės. Tada ir pajutau: ranka.. tokia šilta, šalia manęs. Tai jis. O aš buvau tokia naivi.. net nepažinojau jo.
-Ee,ką darai?-paklausiau
-Labas,-jis.
-Laura,ar tu jį žinai?-draugė paklausė.
Pasižiūrėjau į jį, jo plaukai buvo juodi, iš dalies jo šukuoseną priminė "emo" (bet jis ne toks..), normaliai apsirengęs,kaip ir paprastas praeivis. Jo akys.. rudos ir gilios. gražus, net labai.
-Pažystami?-nusijuokiau.
-Ne..-sumurmėjo.
-Na tai..?
-Norėjau susipažinti. Jei teisingai supratau, Tavo vardas Laura, tiesa?
-Taip.
Mano draugė žiūrėjo ir nesuprato kas čia vyksta, iki šiol prisimenu jos veido miną.
-Ei,ei,-ji visa susimąsčiusi, nič nieko nesupranta kas čia vyksta.
Mes nekreipėme į jos "ei ei" ir jis tarė:
-Malonu,mano vardas Benas,-šypsojosi.
-Tai ko čia užkalbinai?
-Norėjau susipažinti,jau sakiau. Papasakok apie save. Ir apie ją,-nukreipė savo akis į mano draugę.
Taip ir šnekėjomes apie penkiolika minučių. Jis pasirodė idomus ir kitoks nei jo bendraamžiai (jam buvo šešiolika,beje).. buvo net keista, kad toks.. ypatingas žmogus mus užkalbino . Būtent mus.
-Kodėl į mus kreipeisi?-draugė paklausė.
-Pasirodėt idomios ir tokios.. eilinės, bet tuo pačiu ir išskirtinės - kritote į akį.. kitaip nei čia aplinkiniai - nuobodi ir pilka kasdienybė..
Atvažiavo mano autobusas,turėjau lipti. Jis man davė savo numeriuką.
Kitą vakarą jis man parašė "gal nori rytoj susitikti..?". Aš sutikau.
Kitą dieną - mes esame šalia vieno kito. Mes vieni, išskyrus tik praeivia.. Jis paemė mane už rankos ir nusitempė, sakė pasitikėti jo - nieko lyg ir blogo nenutuokiau. Nutempė į kažkokį šiukšlyną.
-Nusisuk.
Aš nusisukau,nieko blogo nenutuokiau. Tik juokiausi:
-Ką tu darai?
..tyla.
-Atsisuk,-pratarė jis.
Atsisukau ir.. jis stovėjo visiškai nuogas prie manęs ir suspaudė mane prie savo kūno:
-Aš žinau,kad tu to nori,-jo akys žvilgėjo.
Likau apšalusi -nesupratau kas dedasi. Jis štai čia - priekyje manęs, visiškai nuogas, visiškai nuogas vyras.. o aš tik silpna keturiolikmetė. aš nesupratau. aš apšalusi.
-Hpfff?-net nežinojau ką pratarti jam, išleidau kažkokį nežmonišką garsą.. bet nieko daugiau kaip ir negalėjau pasakyti, nes buvau apšalusi - negi tas žmogus su kuriuo susirašinėjau visą vakarą kažkoks.. debilas? nesusigaudžiau.
-Čiulpk!-šį kartą jo akys žaibavo iš tos laimės ir egoizmo.
Vyras kurio beveik net nepažįstu, stovi nuogas prie manęs ir liepia man čiulpti. Dabar perėjo per mane visi tie atsiminimai - kaip mes susitikome, kaip mes susirašinėjome ir dabar.. ar čia tikrai jis?.. nesitikėjau,kad tokių gyvūlių yra žemėje.
-Čiulpk,k..šė tu k...va!-dabar jau supykęs.
aš apsisukau,nubraukiau ašaras ir išbėgau. jis manęs nesivyjo. nesupratau kas kątik ivyko..buvau traumuota tikrąją to žodžio prasme. išbėgau,įlipau į artimiausią autobusą ir grįžau namo. niekam apie tai nepasakojau. niekam. buvau apšalusi ir neprašnekėjau visą likusią dieną.

Tai buvo mano pamoka. mano gyvenimo pamoka.