Siaip toks linksmas pasakojimas
Čia seniai prieš kelis metus, kai dar buvau kažkokioje klasėje, mes su drauge buvom mokyklos bibliotekoje. Apskritai i ją dažnai ateina ne dėl knygų, o kad pažaist, palakstyt, nes nėr ką veikt per pertrauka. Tai mes su draugę buvom bibliotekoje ir atėjo toks ‘mokyklos pažiba‘ Antanas. Ir jis mus pradėjo gaudyt, o mes nuo jo bėgom, nes tipo jis ten nuo jo smirda ar panašiai. Nu šiaip tiesiog žaidėm, nes nebuvo ką veikt. Ir Antanas buvo su kitu mažesniu draugu, kuris mums kartais užkirsdavo kelią, kad negalėtumėm pabėgt nuo Antanėlio. Paskui kažkaip Antanas dingo ir mes manėm, kad jis išėjo ir nuėjom i pati bibliotekos galą kur jau siena eina. Ir ten dar buvo kažkokios mažytės mažytės mergytės, turbūt pirmokės. Ir mes paskui matom, kad iš vienos lentynos pusės ateina Antanas link mūsų, o kitoje pusėje stovi Antano draugas ir neleidžia mums praeit. Aš nežinau kaip ir kodėl, bet pamačius, kad mano draugė bėga į to draugo pusę (nors jis mums kerta kelią, bet jinai jį kažkaip nustūmė) ir pati nesąmoningai pradėjau bėgt atsisukus į Antaną ir net nemačiau kas dedasi prieš mane, nes galva buvo nusukta. Bet kai pagaliau atsitokėjau, tai pamačiau, kad tas Antano draugas buvo VISIŠKAI prispaustas prie sienos, o aš jį dar labiau spaudžiau, o tos pirmokės mergos tiesiog išvartytos ant žemės, grynai guli išsitiesusios, o mano draugė kažkur nubėgus jau. Paskui jos klausiau, kaip tau pavyko tą berną nustumt ir tas mergas taip žiauriai išvartyt, jinai sako kad nieko nežino nes viskas vyko ekspromtu ir pati net nepajautė kaip taip padarė. Ir nuo to laiko, kai tos pirmokės mus pamato visą laiką pradeda juoktis ir kažką vieną kitai šnibždėti į ausį XD (šiaip džiaugiuosi, kad nieks nenukentėjo per šitas nesąmones)