Kartais net prisiminus kaip tada atrodziau pasidaro geda... Bet viska pradekime nuo pradziu. Ziema jau ejo i pabaiga ir jau jautesi kad pavasaris ne uz kalnu. Kaip visada mokykloje sededama praalkau ir tik suskambo skambutis kuris skelbe, kad jau atejo isvajotoji ilgoji pertrauka, as galvotruksciais nurukau valgyklon. Vos tik praveriau duris ir pamaciau milziniska eile, o visai butu gerai uzlysti i eile, bet ta nelemta mokytoja budi... Nieko nepraleidzia... Na ka teko stot i eile. O ten grustis kokia. Tai keliatas merginu, kurios valgo nemokamus pietus, eme tadien buvusius kotletus su grikiais ir perdave per galvas savo draugem. Kai eme paskutines lekstes mane persmelke mintis Kad tik ji to kotleto neismestu... Ir spekit kas nutiko! Tas kotletas pasiruose skrydziui ir krito tiesiai i mano plaukus, nuo ju nuslydes nukrito ant zemes. Taigi mano plaukai liko mazumele grikiuoti ir kotletuoti, man teko iskest bendraklasiu replikas tokias kaip Ar tavo plaukai jau numalsimo alki ir Ar skanus kotletas buvo? Vos tik pavalgius nulekiau i tualeta tvarkytis plauku. Taigi gavau pamoka, kad jau geriau ateiti veliau kai mazesnes eiles buna.
Atsiprasau uz klaidas. Aciu uz demesi tikiuosi, kad jums patiko.
As turiu labai trumpa pasakojima, bet kai arsimenu tai juokas ima=)))) kai dar buvau mazyte (kokiu 5 m) mano broliukas buvo tik beveik vienu metuku.... viena diena mama su juo nesusitvarke paėmė y rankas ir sako: "oi tai tu mano bezdzone mazas" ir...