Tai nutiko aciu Dievuj ne man, bet buvo ziauriai juokinga...
nors tada juokiausi tik as
tai va...gyvenau su pussesere Londone, dirbom it t.t. zodziu isnuomuotas kambariukas, 10 gyventoju (be musu) ir bardakas... ir du toletai...
na ir vakare visi namie susirinke,kas kambariuose sulinde,kas virtuvej kujciasi, mes su puske savo kambariuky tupim, tv ziurim..staiga puske soka nuo lovos ir pradeda lakstyt po kambary..
- o dieve, noriu i tulika. vidurius susuko ...
aisku man juokas, jai nelb
na lekia i tulika ji, vienas uzimtas, lekia i kita,kitas....uzimtas...parlekia i kambari,o cia jau gamta saukia, tiesiog rekia...puske laksto po kambari, kojas spaudzia,glaudzia, visaip raitosi,o man spazmai nuo juoko (jokios uzuojautos) ir cia puskei gimsta deja (matyt adrenalinas daro savo)ji soka i spinta,o joj stovejo baleika skalbiniams...ziuriu jau drabuziai po kambari skraido...as griunu ant zemes, nes is juoko nebegaliu pastovet...o ji jau spintoj, baleikoj kaip is automato duoda
...vargsei tada nebuvo juokinga, bet man uztat gyvenimas prasiilgino 5 metais
dar ir db kai prisimenu juokas paima...
p.s. visa laime,kad ta baleika ten stovejo, neisivaizduoju kas tada butu buve
Grojome orkestre su vienu tokiu draugu. Galu gale isvaziavome i gastroles. I Vengrija. Atvyke i budapesta turejome 5 valandas laisvo laiko daryti ka tik norim. Taigi isejom su juo vaiksciojom po parduotuves ir t.t. Uzejom i visokiu televizoriu magnetofonu...
Gyvenam nedideliam miestely......