Tarp italų

Dar ir dabar prisiminus žiauriai susigėstu ir pradedu iš savęs juoktis. O buvo taip: šiemet buvom su drauge Italijoj. Buvo labai karšta diena, tad nutariam nueiti į pliažą. Nueinam po pietų, o pliažas tuščias. Išsidrėbiam ant gulto, žiūrim - žmonių praktiškai nėra (pas italus ten kažkaip vadinasi laikas, kai po pietų jie ilsisi ir niekur nevaikšto). Taigi, apsidžiaugusios, kad nėra pašalinių akių, nusprendėm nusiimt viršutinę maudomo dalį ir padegint papus. Padenginsim kokį pusvalandį, o kai liaudis pradės rinktis, greit apsirengsim. Ir kas tada galėjo pamanyti, kad mes...užmigsim!! Na žinoma, saulutė kaitina taip maloniai, galima ir pasilepint. Žodžiu, vaizdelis gražus: vienas italas, su kuriuo vakar paflirtavom, šiandien mane kelia ir klausia: 'ar eisit žaist tinklinį?', o mes išsivertusios visu gražumu!! o aplink: pilna pilna žmonių (ryškiai mes pabudom po kokių 3h), daugumą žmonių sudarė jauni baxūrai, kurie taaaaip žiūrėjo i mus, kad nėra kaip apibūdint. Negana to, kad susibūriavę jie varvino seiles, dar buvo ir vietinių lietuvių, kurie tikrai nepasikuklino išreikšti emocijų . Patikėkkit, tai buvo kažkas kraupaus, paskui akių pakelt negalėjom...