Sudas ant pagaliuko

Prisiskaiciau cia visokiausiu atsiminimu, tai sugalvojau ir as parasyti savaji. Turiu broli dvyni tai kaip tevai sako, nebudavo dienos, kad mes ko neprisigalvotume. Tiksliau broliukas, o as lakstydavau is paskos ir aisku jam padedavau. Tai vos namu nesudeginome, nes brolis mate, kai as sirgau ir man dejo ant nugaros medicinines taures. Tai aisku kita diena reikejo kilimui pastatyti taures, rezultatas aiskus, kilimas dega, o mes pypliai nezinome ka daryti. Gerai, kad brolis uzejo laiku.Na visko, visko budavo. Na, bet norejau papasakoti apie ta diena,kuria dar ir dabar po beveik 20 metu atsimename su broliu.Mes gyvenome kaime. Pas mus draugu rate buvo populiarus pasakymas, jei ko kas noredavo, paprasyti sakydavome '' Sudo ant pagaliuko''.Mes dar i mokykla nejome, pypliai buvome ir susipykome su vienu draugu. Ir ka sumasteme jam nunesti sudo ant pagaliuko. Ir kaip jus manote,susiradome pagaliuka, pakabinome aisku ko ir einame su visu turiniu pas ta drauga. Gaila, kad tik to draugo namie nebuvo. Tai teko nieko nepesus eiti namo.