tuo metu mokiausi septintoje klaseje. ir mokslo metu pabaigoje kaip visada buvo rengiama kelione su klase - si karta isvyka prie Vistycio ezero. aisku tikrasis keliones tikslas buvo isgertuves. kaip zinote mazesniuose miestuose ar nedideliuose kurortuose paaugliams nesunkiai parduodamas alkoholis be to ir siaip nenorejom veztis visa kelione iki ezero alkoholio pirko Kaune. todel nutarem apsirupinti alkoholiu nuvyke i vieta.
taigi atvykom ir laukem prie nameliu kol isdalins raktus. jau tada supratau kad si kelione nebus labai maloni - per penkias minutes ikando trys uodai o aplinkui skraide spieciai. bet vabzdziai mazai mums terupejo, pagrindine problema buvo alkoholio isigyjimas. paaiskejo kad parduotuve prie ezero neveikia, o artimiausias miestelis uz triju valandu kelio pesciomis. visi jau buvo nusivyle taciau as su vienu draugu Andriumi sugalvojom eiti iki to miestelio. taigi isejom dviese. sviecia saule, karsta, velniskai troskina, o mes pusprociai gerti nepasiememe. siaip tai atsivilkom iki to miestelio. nusipirkom dvi bonkas po 0,5 l degtines (kazkokios su citrinu skoniu) ir mineralkes bonka. patraukem atgal. nenueje ne puses kelio jau buvom pabaige ta mineralini vandeni, o vis dar troskino. tada galvojam kodel nepradejus tvarkyti degtines. taigi gurksnis po gurksnio ir ziurim kojos jau pacios kilnojasi - taip lengva eiti. pirma karta geriau tokia skania degtine - gaila neprisimenu pavadinimo, bet geriant visiskai nesijaute kad tai stiprus gerimas - nezinau, gal del to kad buvome labai istroske. vienu zodziu kol grisom abi bonkos jau buvo tuscios. klasiokai musu vos neuzmuse - isejom pirkti alkoholio o grizom su tusciom bonkom. bet tai dar nedidziausia problema. mes dviese, keturiolikmeciai, ant tuscio skrandzio susivertem po bonka degtines ant galvos, ir beveik vienu ypu. veliau grizes namo paziurejau kad tai beveik mirtina doze tokiam amziui.
taigi rezultatas pradejo matytis labai gretai. Andrius staiga pradejo vemti ir galiausiai prarado samone (jo organizmas visada labai jautriai reaguodavo i alkoholi, o si karta jis jo isgere tikrai nemaza kieki). as vis dar pastovejau ant koju ir siaip jauciausi visai neblogai. vienu zodziu visi puole Andriu gaivinti ir sugalvojo ji tempti prie ezero ir panardinti i vandeni, taciau nutempus puse kelio netoliese pasirode aukletoja todel Andriu pradejo tempti atgal. as tuo metu nuejau i nameli ir kritau i lova. neuzilgo atitempe ir andriu.
bet ziauriausias buvo rytas. as kas keisciausia pradejau vemti ryte. o Andrius atsikele visas subraizytas, be batu ir niekur ju negalejo surasti (galiausiai prisiminiau kad atsiveziau antra batu pora tai paskolinau jam). visa musu maista ir gerimus isnesiojo kiti mokiniai. vienu zodziu nei gerti nei valgyti - nieko. tik vemaluotos namelio grindys. tada pradejom eiti po kitus namelius - bet paaiskejo kad niekas nebuvo toks protingas kad kanors pasiliktu rytui. o gerti velniskai noris - nors is ezero siurbk. grazus paveikslas - sedi du septintokai ant akmens prie grazaus ezero abu nesveikai sukasti uodu, vienas is ju dar ir subraizytas, o kitas kas penkias minutes vemia.
po to dar buvo ilga kelione per laukus iki restorano ir galiausiai - i antra dienos puse jau jautemes visai neblogai, bet jau buvo laikas gristi namo.
moralas niekada negerkit tiek daug alkoholio ant tuscio skrandzio, bei nevaziuokit prie Vistycio ezero, susiraskit geresne vieta
Gal ir nepasirodys labai juokinga bet buwo wisaj fun