Kerštas

Šiai istorijai ganėtinai daug metų ir siekia mokyklos laikus.Direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams arba, paprasčiau ,ūkvedys turėjo ryš-kų polinkį į sadizmą, kuris dažnai pasireikšda-
vo ypač rafinuotomis formomis.Žodžiu, jo nekentė
visa mokykla, o jis mūsų(mokinių).
Nors stengiausi tam sadistui nepaklūti į akis, tačiau "išmušė" ir mano valanda.Apie tai ,ką patyriau nenoriu šnekėti. Šventas keršto jaus-
mas pamažu "išvyniojo" mintį, kad ūkvedį už
"bezpridielus" reikia nubausti.
Nežinau , kaip kitur, bet mūsų mokykloje to pa-
ties ūkvedžio rūpesčiu buvo pastatytas lauko
tualetas ir kiek atšilus orams,galėjom naudotis
tik juo, nes pačios mokyklos patalpose esančią
"įstaigą" jis paprasčiausiai užrakindavo.
Teisybės dėlei reikia pasakyti , kad ir jis pats
lauko tupyklon vaikščiodavo. Va, tada ir šovė mintis kaip priartinti teismo valandą.Nutaikėm momentą,kuomet jis atsitūpė ant tupyklos skylės gyvenimo pamąstymams. Toliau veiksmas vystėsi žaibiškai-staiga nuke- liamas tupyklos prieduobės dangtis ir iš anksto paruošta šaligatvio plytelė teškiama į prieduo-bę. Tupyklos turinys pro skylę fontanu šauna
aukštyn.
Kada ir kaip ūkvedys išslinko iš tupyklos -isto-rija nutyli. Po mėnesio ūkvedys dingo. Mokykla
atsikvėpė lengviau.