mama pasakojo,kad budama keturiu metuku buvau antaki prasiskelus,nors dabar po tiek metu neizhiuriu jokio randelio. anyway,buvo ziema,shalta,mama mane isleido i kiema su sniegu pazaisti.visi zinome,kokios budavo ziemos pries 15-20 metu

taigi, mama man uzvilko megstiniu visokiu silciausiu,o ant virsaus kailinukus tokius storus,man,mazutei, beveik iki zemes

atrodziau,kaip kamuoliukas -stacia,gulscia paridensi.zaidziu sau prie laiptines (nes toliau mama buvo prigrasinus neiti),o salia buvo status laiptai zemyn,i silumine namo.sokinejau as, ar kaip kitaip issidirbinejau,bet nepastebejau laiptu tu nelemtu ir nusiritau...
tuo metu mano rajono gydytoja ejo pas pacienta i ta pacia laiptine.tai ji ir papasakojo mano mamai,kaip viskas buvo.sako: "tik issuku is uz kampo,matau,vaikas tik strykt i virsu ir pasileido laiptais zemyn!su tokiais trenksmais!!stoviu sustingus ir bijau artyn prieiti,paziureti,kas ten liko is vaiko.isidrasinu,einu po truputi ir matau - ropoja keturiom i virsu.issiviepus visa,krykscia is laimes,o puse veido krauju pasruves.vos infarkto negavau..."

kai dabar pagalvoju,gerai,kad storas kapi..onas buvo uzmaukslintas ant galvos ir laiptai buvo smarkiai apsnige