Dviejų naktų nuotykis

Vilnius, prieš porą savaičių, vienas iš undergroundo barų miesto senamiestyje.

Penktadienio vakaras.

Atėjome su drauge išgerti alaus, na, ir pasišnekėti apie bernus, kas be ko. Aš su saviškiu ilgamečiu draugu išsiskyriau prieš tris mėnesius. Po skyrybų, kurios vainikavo trijų metų gyvenimą drauge, jaučiu visokeriopą badą - dėmesio, sekso, meilės ir pan.

Ir štai prie mūsų prisėdo bendraamžis vaikinas. Iš karto ėmė kištis į mūsų pokalbį. Taip bokalas po bokalo ir jis jau spaudžia mano ranką savo delne. Dar bokalas - jau liečia mano kelius. dar vienas - jau uosto mano kaklą ir sako, kaip aš skaniai kvepiu. O ką aš? O aš tai apgailėtinai... pas mane ant kaktos turbūt buvo parašyta "aš tau šiąnakt duosiu".

Viskas kaip ir galima buvo numatyti baigėsi seksu. Šlapiu, geru, ilgu. Pas mane namie. O jau kaip oralinį jisai daro, tai.... ak!

Jisai buvo geras, švelnus, net mano tel. numerį pasiėmė (tik nepanaudojo).

Taip atsitiko, kad šitą vyruką pasikviečiau pas save dar po savaitės. Tam pačiam seksui. Atskubėjo. Dabar buvome abu blaivūs blaivutėliai.

Vėl viskas puiku, nuostabu.

Bet šiandien negaliu besuprast savęs. Mane tas jo švelnumas ir jo buvimas traukia. Noriu daugiau jį pažinti, man vien sekso ima nebeužtekti. Kas man yra? Aš naujo žmogaus tikrai nenoriu įvelti į savo sumišusių jausmų liūną... jau ir taip per daug padariau, įsileisdama jį į savo lovą, pasinaudodama juo kaip įrankiu (o juk pirmiausia jis žmogus, ne įrankis...). Kita vertus, jis nerodo iniciatyvos (na, jei iniciatyva nelaikytume to, kad kviečiamas jis atsiliepia). Nebeišmanau, ką daryti ir ko nedaryti, niekada nesu turėjusi vienkartinių nuotykių, mano visos meilės trukdavo bent po 3 metus.

Nesigailiu dėl tų nuostabių naktų su juo. Tiesiog noriu paklausti -- ką žmonės paprastai daro tokiomis situacijomis? Tiesiog leidžia reikalui klostytis savaime ar kaip?