Linksmo baliaus pabaiga: 1 laisva dvigulė lova ir 3 neturintis kur miegoti žmonės (t.y. aš, mano vaikinas ir mūsų draugas, kurio panos tą kartą su juo nebuvo). Sprendžiam klausimą kas kurioje lovos pusėje gulės. Aš pareiškiau, kad galiu užmigtu tik prie sienos, nes kitaip negaliu užmigt (o ant krašto būtų ir pavojinga miegoti, nes naktį netyčia galiu būt išstumta).
o mūsų draugas pareiškia, kad jis ten visada miega ir niekur kitur nemiegos(kadangi ten jo lova buvo). Na, o galiausiai mano vaikinas pareiškė, kad prie savo draugelio tikrai nemiegos, nes naktį gali būti apgraibytas (buvo įsitikinęs, kad prie manęs lysti jis nedrįs)
. Ginčijomės nemažai laiko, kol kažkam teko nusileisti savo įsitikinimams.
Rezultatas? Taip... Aš atsiguliau į vidurį tarp jų
Vietos, aišku, ne per daugiausiai, galiu būti atsisukus tik į savo vaikino pusę, nes tas draugas į mano pusę atsisukęs, tai nemiegosiu gi atsisukus į jį veidas prie veido
miegas, aišku, irgi neima(išskyrus mano vaikiną), tai su tuo draugu prašnekėjom iki kokių 7 val. ryto
Na ką, reik miegot kažkaip. Šiaip ne taip užmigau apsikabinusi savo vaikiną.
Aš giliame miege, sapnuoju kažką gražaus išsišiepus, o mano vaikinas mane stipriai apkabinęs ir prisiglaudęs. Dar miegodama pagalvoju: "kaip gera", apglėbiu jo rankas dar labiau prie jo prisiglausdama..
Atsimerkiu ir atrodo, kad kažkas čia ne taip: aš guliu apsikabinusi savo vaikiną, kuris nusisukęs nuo manęs! Galvoju wtf?! Ir tada supratau (nuo tos minties net miegai išsisklaidė
): mane apsikabinęs tas draugas (o mano rankos ant jo rankų, romantiška nuotaika gi užplūdo per miegus
)ir dar ne bet kaip: 1 jo ranka man po maikute ant pilvo (vos ne ant mano kelių vietelių
), o kita ant kojos ir jis pats žiauriai prie manęs prisispaudęs
Net neįsivaizduoju kiek laiko jis taip prie manęs gulėjo!
judinu jį - nereaguoja, bandau patraukt rankas - jokios reakcijos, judinu savo vaikiną - tas pats
Guliu ir galvoju kaip juos prikelti, kaip man karšta ir kaip aš norėčiau iš ten ištrūkti
po dar kelių nesėkmingų bandymų tas, kuris buvo prie manęs prilipęs atsipeikėjo. Išgirdau tik:"ooooooo, atsiprašaaaaaaauuu"
Tada jis greit nusisuko ir kiek tik galėdamas prisispaudė prie sienos
Kai visi prabudo viską jam priminiau ir jam buvo labai nejauku
man , aišku, irgi
Bet jis dar spėjo pridurti: "O ką gali žinot, gal aš čia specialiai taip?"
O kiti? Na, jiems aišku buvo labai juokinga
Naujas pažadas sau: sekantį kartą į vidurį negulk
Tai buvo seniai, prieš daugybę daugybę metų. Sėdėjau sau beržynėly, vėjas kedeno plaukus, upelis čiurleno savo vaga, paukščiai čiulbėjo lyg prieš nelaimę, o žolė kuteno mano kojų padus. Man buvo skaudu, kad lapai krito man ant galvos. Tokie...