Mano verslas
Tai buvo apie 1992 metus, kai laukinis kapitalizmas pradėjo vežtis į Lietuva pro langus ir duris. Vienu metu tolimas žmonos giminaitis, atradęs pinigų gyslą, ir vežęs visokiausią šlamštą iš JAE, pasiūlė man- bėdžiui- užsidirbti pinigų, pardavinėjant jo prekes Marijampolės žemėje.
Verslas kurį laiką sekėsi neblogai, užsidirbdavau, kaip sakoma ir duonai ir vandeniui ( atsiprašau – ir sviestui ),( dabar sakytume - margarinui “ Rama” )( tačiau, teatleis man skaitytojas už mano neišprusimą ir nežinojimą, kad “Rama” – tai ne Saulės dievas, bet paprasčiausias margarinas.)
Tuo metu jau įsigijau nuosavą pasididžiavimą - automobilį VAZ 2101.Šį tarybinį stebuklą dar ir dabar susapnuoju naktimis.
Mes- du jauni vyrukai – aš ir mano jaunesnysis brolis, kuris prieš mane atrodė, kaip žalias Šunskų lentpjūvės darbininkas, atvežėme arabų prekes į Marijampolės žemę.
Buvo gražus žiemos vakaras. Gatvių lempos apšvietė lengvai krintančias snaiges. Jautėsi šventinė Kalėdų nuotaika. Mamos su vaikučiais landžiojo po krautuvėles, ieškodamos dovanėlių sau, vyrui, kitiems artimiesiems.Jiems pasisekė – mes turėjome puikių arabiškų žaisliukų, kuriuos atvežėme savo žiguliuku į centrinę parduotuvę. Žaislai vos tilpo į automobilio bagažinę.
Susitarę su pardavėjais, kurias prekes jiems palikti, grįžome prie savo automobilio. Pabandėme atrakinti bagažinę –o ji- nei iš vietos, tikriausiai užšalo
spynelė. Laukti nėra kada , laukia kiti pirkėjai, o ir pinigai mums jau paruošti.
Prisiminiau giminačio, žigulių specialisto,tarybinių automobilių meistro, patarimus, ir nutariau juos išbandyti praktiškai.
Veiksmas paprastas - brolis kelia bagažinės dangtį, o aš spiriu į valstybinį numerį
Pasirodo - ne taip lengva , bagažinė neatsidaro.
Mums bespardant automobilį, praeiviai šypsosi - tai ką, kietuoliai, nesugebat atsirakinti?
Galų gale spyriau į bagažinę iš visų jėgų ir dangtis netikėtai atsidarė.
Bet koks nusivylimas laukė mūsų - viduje nei vieno žaislo.
Po trumpo šoko pastebim, kad bagažinės vidus ne toks, koks mūsų automobilio. Dirst į automobilio vidų- ten irgi ne taip.
Pasižiūrime į kitas mašinas - o ten, už keliolikos metrų - mūsų žiguliukas .

sveiki visi , is karto atsiprasau uz klaidas.Taigi pradesiu nuo to , kad mokinausi 5 klaseje ir man anglu nelabai sekesi tad as eidavau i mokykla papildomai ja mokintis su mokytoja. as buvau dar namie ir sedejau prie kompiuterio , zaidziau zaidima kazkoki...
Peržiūrų: 874

Sweika liaudie! Panorau ir as jums papasakot savo net ne viena o kelis labai gedingus nuotykius. O esme tokia, gyvenu jau 6 metai anglijoj dirbu viesbucio vyriausia registratore (angliskai geriau skamba,bet tikiuosi supratot). Tai va, darbas fainas, pinigai...
Peržiūrų: 4452

Hau pilkoji liaudie. Papasakosiu as kodel as toks piktas ir tokie pikti mano komentarai...--------Zodziu gimiau lietinga 1980 uju rugsejo nakti. Gimiau ne kaip visi normalus zmones gimdykloje ligonineje, as gimiau sandeliuke ant seno peliu ir ziurkiu...
Peržiūrų: 2514

ne mano pasakojimas o draugo. Draugas vaziavo troleibusu ir kjp visada neturejo biletelio ir kaskaip visada papuldavo tam paciam kontroleriui,na ir ta karta papuole,priejo tas pats kontr. ir klausia ar turi bileteli na o jis: kaip visada! -tada uzmokekit...
Peržiūrų: 967

gal jum sis ivykis ir pasirodys visai nejuokingas,bet man ir likusiems klasiokam,kuriem teko isgirsti musu priplaukusios klasiokes zodzius,juoko buvo "pilnos kelnes" Karoce,o buvo taip: su Alina(pavadinkim taip)viename suole sedejom nuo 6 klases(o tada jau...
Peržiūrų: 1006

tai buvo vasara kaip ir kiekviena diena buvo karsta ir mes vaziavom maudytis kai isimaudem ir gryzom namo as broliui sakau as einu zvejoti tu neisi? brolis atsake ne as isejau prie prudo o prie prudo ira miskas tai as turejau kisenej kliju nuejau i miska ...
Peržiūrų: 1046