buvau apsipykus su savo vaikinu,tai pagalvojau butu visai nieko atsiprasyti,nes viso to kaltininke buvau as. Tai va,pakvieciu as ji susitikti prie ledaines.
Susitinkam,jis mum nuejo i ledaine nupirkti ledu (oras buvo grazus,norejom pasivaikscioti),o as tuo tarpu stoviu nuleidus galva lauke,laukiu ir galvoju kaip man atsiprasyti ir kaip viska paaiskinti. Apziurineju grindinio plyteles,ir matau kad ateina salia manes zmogus su tokiais pat batais,kaip mano vaikinas. Galvoju pagaliau jis atejo. Nepakeldama akiu,isikimbu jam i paranke ir labai isleto traukiam link parko puses. As sneku:
- Vaidai, nepyk,kad taip atsitiko. As tikrai nenorejau....
-Bet... -jis bando kazka sakyti
- Buk geras nieko nesakyk, leisk man viska paaiskinti,nepertraukinek - as ji nutraukiu ir toliau tesiu savo pokalbi kol drasa neisgaravo- matai,as nenorejau. Man savaime taip isejo.
- Ei,bet... - jis vel mane nutraukia.
-Klausyk,Vaidai leisk man baigti - vel as ji pertraukiu- As taves atsiprasau,nenoriu kad mane paliktum. As jau arti asaru,verksmingu balsu sneku toliau:
-Maldauju taves,nepalik manes. Atsiprasau milijona kartu. As myliu tave!
Pasakius tuos zodzius, laukiu ka gi jis man pasakys.
Tyla.
- Vaidai,negi nieko nepasakysi? -vis dar nepakeldama akiu,nes asaros pradejo riedeti,klausiu.
Tyla.
Dabar as jau sunerimau,kas gi tam mano Vaidui. Pakeliu akis ir pries save isvystu savo matematikos mokytoja,kuris vos galintis ant koju pastoveti, islemena:
Net nezinojau,ka mane taip myli. Bet geresniu pazymiu,uz sita nerasysiu. Ir manau,kad susirasi savo amziaus vaikina.
Ir nueina besijuokdamas atgal prie ledaines,kur jo laukia,isputusios akis jo zmona ir dukra.
As taip pat visa raudona(juk vis del to ka tik patyriau gedingiausia ivyki savo gyvenime), patraukiu atgal ledaines,kur stovi nesusigaudes mano vaikinas. Paduoda man ledus ir mes pradedame eiti link to pacio parko. Eidama dar girdziu:
- Ooooo... nezinojau kad taip greitai...
Atsisuku o ten mano mokytojas stovi, zvengia susirietes ir rodo man iskelta nyksti. (jis turejo omeny kad greitai jaunesni susiradau
)
Kai papasakojau vaikinui,jis zvenge dar labiau nei mano mokytojas,bet uztat tarp musu viskas susitvarke,nes jis pamirso ko mes ten buvom ateje.
dar ir dabar man galvoje yra sis yvikis. Man buvo seseri metai. Mes su teciu ejome pasivaiksciot i darzeli. Staiga mano tetis toliau isvydo moteri su garbanotais plaukais, ir tare agne bek ten tavo mociute eina. Jis taip pasake todel , kad mano mociute galima...