žmogus

Tai buvo seniai, prieš daugybę daugybę metų. Sėdėjau sau beržynėly, vėjas kedeno plaukus, upelis čiurleno savo vaga, paukščiai čiulbėjo lyg prieš nelaimę, o žolė kuteno mano kojų padus. Man buvo skaudu, kad lapai krito man ant galvos. Tokie rudi, žali, geltoni ir šiaip įstabūs nepaprasti. Jau ruduo. Ir koks skausmas užplūsta, kai supranti, kad reikės eiti į mokyklą ir džiovinti savo genialiai protingą galvą pamokose. Na, tiesiog
siaubas.
Tačiau mano kudlotas mintis nutraukė stuksenimas žemėje. Iš pradžių galvojau, kad žemės drebėjimas, bet vėliau supratau, kad eina padaras, kurio proto koeficientas (sprendžiant iš žingsių) lygus, nei daugiau, nei mažiau nuliui. Jam einant, lapai šnypštė, pakščiai žviegė, o žolė atrodė tarsi po karo.
Po kelių akimirkų jis išlino iš už lapų. Pamatęs jį aš apsoraminau (tai bylojo nustojusi drebėti mano apatinė lūpa), nes tai buvo nuvargintas karo veteranas (na, aš taip spėju). Tasai mano pavadintas karo veteranas, vilkėjo nutriušusia striuke, o gal ir puspaltį, rankoje laikė lazdelę, paauksuotom galūnėm (turbūt, kad geriau stuksėtų į žemę), buvo apsiavęs "sapogus", kurie jam buvo iki kelienių.
Po kelių akimirkų susikirto mūsų žvilgsnai. Jis nusišypsojo, aš nuėjau jam atsakyti tuo pačiu, bet pamatęs jo du dantis burnoje (auksinius), pradėjau juoktis, nes ji veido išraiška, buvo tarsi pingvino.
Po sekundės kitos pradėjau galvoti, kas jis toks, iš kur? Praėjus dar keletai sekundžių, supratau, kad tai Megelinsko Zigmas (taip jį vadino liaudis). Anot močiutės, geras diedas, nors ir išgeria litrą kitą baltos su
savo draugais (manau, ten ne balta, o "kaukolinis" su kvaišalingom tabletėm), nes tas Zigmas, kiek mačau, su krepšiu kelnėse vaikšto. Kiti sako, kad jis vagis, tinginys, šiaip nedoras žmogelis.
Tai aš (būdamas super genialus) sugalvojau patikrinti, koks tas Zigas iš tikrųjų, ar geras, ar blogas, ar dar koks nors kitoks. Taigi aš jį pašaukiau pas save. Šaukiau jį paprastai, vadindamas dėde. Jam priėjus paklausiau, ar negalėtų jis man padėti sutaisyti pasenusį dviratį, kuris gulėjo priešais mane, šalia kito medžio. Zigmas nieko nesakęs nuėjo prie dviračio ir pradėjo krapštytis. Pagalvojęs, kad jis tik šiaip ten žiūrinėja, nusisukau nuo jo ir apie kažką užsisvajojau. Po kelių minučių išgirdau jo balsą:
- Ei, bernioke, ateik čia.
Aš kaip spyruoklė iš tušinio staigiai prie jo prišokau ir paklausiau, ko jis nori. Jis atsistojo ir nueidamas pasakė:
- Na va, bernioke, dviratis gatavas.
Tą dieną jo nebemačiau, bet dviačiu ilgai dar važinėjausi.
Manau, tai buvo man labai puiki pamoka, kaip reikia vertinti žmogų. Nuo to laiko aš jo nebevadinu karo veteranu, dabar vadino ponu arba dėde Zigmu. Ir dabar tikiu, kad jis yra vagis, nes pavogė mano dviračio varžtą, kurio dėka man bevažinėjant atsiveržė ratas ir aš krisdamas susilaužiau nosį.
Bet juk nėra to, kas neišeitų į gera, nes man dvi savaites nereikėjo eiti į ą vietą, kur džiovinamos smegenys ir trinamos ant kėdžių gražios kelnės.
P.S. Iš tikrųjų aš nemanau, kad mokykla yra smegenų džiovinimo ir kelnių
gadinimo vieta.
Įkelk savo nuotykį
Tai nutiko prieš trejus metelius. Buvau dar pirmakursė. Ir labai bijojau vieno dėstytojo, kurį vadinom doc. dr.Taigi, pirmoji paskaita pas doc. dr., vėluot jokiu būdu negalima, kitaip šakės. Lekiu i stotelę, jau netoli, žiuriu - 19-tas trulas...
Peržiūrų: 736
Tai va, sugalvojom mes su draugem padurniuot, prie zmoniu pasikabinet.Einam prie zmogaus ir sakom "Dede, dede, gal matet toki suni, kazkur mano aukscio(1,50m)...Dede: "Tai tas suo toks nestandartinis...".Mes: nu gal...Jo snukutis va toks (ispuciu zandus),taip...
Peržiūrų: 803
Sweika liaudie! Panorau ir as jums papasakot savo net ne viena o kelis labai gedingus nuotykius. O esme tokia, gyvenu jau 6 metai anglijoj dirbu viesbucio vyriausia registratore (angliskai geriau skamba,bet tikiuosi supratot). Tai va, darbas fainas, pinigai...
Peržiūrų: 4168
Nu su draugem padareme kempinga namuose. Kai tas ivykis buvo tai man buvo tada 10 metu tai suprantate... Jums gal bus ir nebaisu, bet man tai jau..... Nu nuvareme su draugemis i palapine nakti apie mazdaug 22:00 pasiemusios zibinta pradejome skaityti siaubo...
Peržiūrų: 9139
viskas nutiko su mano draugu. jis pats ir papasakojo prie bonkes. kai jis nesinaudoja internetu daug tai as galvoju kad prajuokinsiu nemazai zmoniu.istorija buvo tokia kad jis susipazino su panele. Buvo nuejes i pora paimatymu ir tt.Viena grazu vakara ji...
Peržiūrų: 1367
tiesa pasakius tas nuotykis nera juokingas.Rasau sia istorija,nes man reikia issipasakoti,nes dabar turiu labai sunku meta...man 16.Visi visa laika sakydavo jog va 15-16 metai yra patys blogiausi ir sunkiausi.Kai buvau 8oje klaseje turejau nuostabius draugus,...
Peržiūrų: 825

Surask mus Facebook'e
Draugai
© 2010 VVisos teisės gal saugomos www.nesijuok.lt
D.U.K. Kontaktai Reklama