Velnio varymas

Sveiki,ištikimieji mano bičiuliai-nuotykių mėgėjai.Vėl malonu su jumis šioje svetainėje susitikti.Ir tikrai malonu,kai jaučiu Jūsų
pritarimus bei paskatinimus.Už tai visiems,
kurie parašė komentarus,kurie nepavargo skaitydami,nuoširdus ačiū.Tai Jūsų komentarai yra ta varomoji jėga,kuri vėl mane sodina prie kompo,kad tęsčiau tai,ką pradėjau.O ką gi aš pradėjau?Imu prisiminti eilės tvarka -"Žmogus dingo","Ragu","Zulusų genties šokis",trilogija
"Trys vienoje".Ne taip jau mažai,kad per daug
įsikyrėčiau Jums,bet Jūsų nuoširdūs skatinimai
užveda geriau negu Švyturio" Baltija".Taigi.
Praeina koks geras mėnuo,gal du kai grįžome iš Kazachijos ir gal pora savaičių po lagamino laidotuvių,suskamba telefonas.Ragelyje žvalus Romo balsas -ką veiki? Sakau,krapštinėjuos garaže.A,nu tai gerai.Yra reikalas,tuoj būsiu.
Už kokių10min.girdžiu beldimą įduris.Atidarau.
Stovi Romo mikrikas AVIA,baltas lyg gulbė,
Romas rankoje laiko trilitrį ,pilną kokio tai skysčio,kitoj krepšį.Be jokių labas,sveikas, tiesiai -seniai besėdėjova,o čia va lyg tyčia draugelis dzūkas atvežė čia tokių lašelių velnio.(Rodo trilitrį).Na,pamaniau,gera proga
pasėdėti,perspektyvą aptarti.Žiūri į akis -nu nebijok,tikrai geras,va pauostyk.Uostau-duona kvepia,bet kažkokia tolima nerimąstinga mintelė sukuždėjo į ausį-bus nuotykių,juk velnias dar neišvarytas.Prisimink,mielas skaitytojau, trilogijos finalą.Ir jau garsiai sakau -žinai Romai,čia su tais velnio lašais gali visokių velnių atsitikti.Juk sutarėm velnią varyti.Oooooo-Romas tiesiog sušvinta,taigi čia ir yra tie velnio varymui lašai.Nieko nesakau,atverčiu stalą ( jis toks prilenkiams prie sienos,kaip būna vagonuose).
Romas deda stiklainį,iš krepšio traukia gausybę visokio maisto.Susitvarkom stalą ir...
Šnekų šnekelių,prisiminimų,aptarimų ...be galo,be skaičiaus.Tik ir girdžiu - ar atsimeni
Vinicoj kaip mane vilkas vos nesudrąskė.ar atsimeni Kudym-Kare kaip muitininkus auklėjom,ar atsimeni Permėj kaip troleibusą užblokavom,ar atsimeni Odesoj kaip auksą pirkom ir.t. ir t.t.Laikas bėga nepastebimai greitai,trilitris pastebimai tuštėja.
Romai,klausiu-kaip jautiesi,apleidžia gal jau tave velniai?Gerai jaučiuosi,geriau nebūna,dedu dabar ant visų velnių ir tegu jie eina po velnių-užbaigia Romas tiradą,iki dugno išlenkdamas eilinę vaistų porciją.Palengva bet užtikrintai vaistai ima veikti.Kalba darosi lėtesnė ir garsesnė,ne tokia rišli.kaip derėtų.Judesiai taip pat išduoda vaistų veikimą.Žvilgteliu į trilitrį-likutis apie trečdalis,į laikrodį-netoli 3 (nakties aišku).Romas sunkiai kyla-laikas namo-išlemena.
Aš prieš-lik pas mane ,pernakvosi,ryte grįši.
Nė velnio,važiuoju.Žinau jo būdą,jei pasakė-neperkalbėsi.Tik primenu atsargumą,kad ir netoli važiuoti.Atsisveikinam,Romas lipa į savo AVIA ir jau girdžiu bandymus užvesti variklį.Bet variklis šį kartą kažkodėl visiškai nepanoro užsivesti,nors Romas daugelį kartų stengėsi tai padaryti.Pagaliau Romas pasidavė-išsiverčia iš kabinos lauk.du kartus skaudžiai įspiria į padangą,pasiunčia ją(AVIĄ)
ten kur visi siunčia ir sako-eina ji po velnių.Grižkim.Gerai,sutinku,grįžtam.Velnio varymas tęsiasi.Ir vėl-ar atsimeni kaip Kryme į Gambrinusą ėjom,ar atsimeni kaip Samarkande vos tigrams nepakliuvom ,kaip Moldavijoj
Strašenuose šuva tavo batą sugraužė ir t.t. ir t.t.Klausau Romo,bet girdžiu kažkokius neaiškius garsus už garažo durų.Romai,sakau ten kažkokie garsai- panašu,kad žmonių.Romas nuramina-tegu jie šnekasi,netrukdyk.Gerai-
sutinku.Varom velnią toliau,tačiau garsai ne tik nesiliauja,bet priešingai,kažkokia sirena ima kaukti,žmonių balsai jau perdėm garsūs.
Romai,sakau,ten kažkas kaukia ir rėkauja.Tegu kaukia ir rėkauja,sėsk ir netrukdyk.Atsisėdu.
Bet mintis audžiasi mano galvoje įkyriai -kažkas ten vykta neįprasto.Prieinu,atidarau duris -viešpatie aukščiausias,Romai tavo mašina dega.Gaisrinė pučia vandenį,aplink minia žmonių,kėbulas jau ne gulbė,o greičiau
į nuodėgulį panašus.Romai,lekiam,tavo mašina dega.Va.ši akimirka man užsifiksavo gal iki gyvenimo pabaigos.Romo veide nesujudėjo nei vienas raumenėlis,nei vienas judesys ar judesėlis neparodė jokio susijaudinimo ženklo ir natūraliausiai į mane-ko tu pergyveni,tegu dega. Taigi mašina sudegs.Tegu sudega-ramiai atsako,eilinį kartą panaudodamas vaistus.Tegu-sakau,uždarau duris ir atsisėdu.Po kurio laiko matomai prašvito.Per durų plyšius jau galima įžiūrėti ryškią šviesą.Nu,Romas taria,laikas namo.Vesk prie telefono. Pakylam abu.Tą atkarpą nuo garažo iki namų (apie 50m.)įveikiam maždaug per pusvalandį.Girdžiu Romą šnekant su savo vairuotoju -imi traktoriuką,
dar vieną į talką ir staigiai pribūni(nurodo gerai žinomą adresą),ir dar dešros,naminės ir alaus.Dabar grįžtam-komanduoja Romas-mano vairuotojas tuoj atvažiuos.Grįžtam,velnio vary
mas tęsiasi.Neužilgo suburzgia traktorius,
prisitato vairuotojas su pagalbininku.AVIA kėbulas sudegęs visiškai,bet kabina išlikusi tokia pati baltutėlė.Čia vėjas buvo palankus kabinai.Užkabina AVIA prie traktoriaus ir Romas savo vairuotojui duoda paskutinius nurodymus.Tie išvažiuoja.Velnią varom toliau,kad ir lėtai,bet varom.Dabar jau ima
reikštis Einšteino laiko reliatyvumo dėsniai.
Lyg miglose vėl matau vairuotoją,stalas pasipildo naujais gėrimo bei valgymo produktais ir vėl viskas dingsta miglose.
Pramerkiu akis.Laikrodis rodo 4,šviesa durų plyšiuose sako,kad dienos.Romo galva atmesta,akys užmerktos.Sutvarkau stalą,nugeriu alaus ir matau Romo ranką.Ta lėtai bet tiksliai
ima stiklinę su alumi ir neša kaip tik ten,kur tuo metu Romo burna.Panaudoja,padeda.
Po pusvalandžio jau abu žvalūs tęsiam,ką vakar buvom pradėję.Netrukus beldimas į duris.
Atidarau-Romo vairuotojas raportuoja,kad viskas atlikta.Einam dabar apžiūrėt mašiną-taria Romas.Išeinu lauk-o dyvai-stovi toje pačioje vietoje naujutėlaitė,balta lyg gulbė AVIA.Romai,po velnių,kaip suprasti?Paprasčiau nebūna,aš dvi jas tokis pačias turėjau.tik viena be variklio,tai mano vyrai kėbulą permetė.Sėdim,tęsiam,vairuotojas šalia laukia .
O aš vėl girdžiu žmonių balsus.Dabar jau nieko nesakęs išeinu lauk.Stovi pulkelis žmonių,strypčioja apie mašiną.Visi pažįstami,
kaimynai- iš darbo grįžta.Vienas prieina ir klausia-tavo mašina.Sakau ne.Koks čia per velnias-šitą mašiną ryte pats gesinau,va ir tas ir tas ir anas,visi gesinom.Mašina sudegė juodai,tai kaip čia gaunasi?Ir numeriai tie patys.Sakau,gal sapnavai,niekas čia nedegė.
Kaip nedegė,ir gaisrinė buvo.Vėl sakau -
tau prisisapnavo.
Vakare Romas su vairuotoju išvažiavo,o legenda apie mistinį gaisrą ir po šiai dienai sklando mūs kraštuos -taip daugeliui ir neaišku,buvo gaisras ar nebuvo.
Teisingumo dėlei turiu pasakyti,kad dzūkų vaistas ne ką tepadėjo.Tai liūdija vėlesnių mūs su Romu kelionių ataskaitos,kuriose akivaizdžiai matyti nemažėjantis nuotykių procentas. O ką gali padaryti,jei jau taip...
Ir jeigu Jums,mieli nuotykių mėgėjai,perskai
čius šį rašinėlį,nuotaika pagerės,laikysiu,kad neveltui gaišau ...iki...lauksiu jūsų teismo...nelinkiu niekam tokių nuotykių...
Visados Jūsų
Rimas