Tai va, sita istorija yra visiskai tikra ir cia nera isgalvoto nei vieno zodelio. Tai tiek nuotykiu ivyko per viena ziemos vakara....
Zodziu simtadienis, o mes tada buvom vienuoliktokes. Kadangi i tikra baliu niekas nekviete, tai pasidarem savo atskirai. Kazkur apie 20 zmoniu, dauguma, paneles - visa paselusi kompanija nusiautejom i is anksto uzsakyta kavine. As, pagarsejusi, kaip visiska apstinente ir tiesiog alergiska tabakui, isismaginus jau irgi ziuriu, kad biski sukasi sarai, bet viskas issiblaske, kai susipratom, jog nera vienos pusu drauges. Pasiciumpu kita drauge uz rankos ir svyruodamos einam ieskot. Kavinej niekur nerandam, einam i lauka, o ten kazkur -18 laipsniu Celsijaus. Ziurim, musu padruske vemia i siena pasinemusi. Ji tik pamato, kad as su drauge ir pasileidzia begt, mes aisku vejames. visos taip gana baliskai pasipuosusios, ant kablu, melynuodamos nuo salcio lekiam per miesta rekdamos visos trys. nu atrodo, kad ji daug girtesne, bet vistiek nepavejam (mat ji buvo be kablu). Paskui sudarem karini strategini plana, kad ja reikia apsupti. Kaip tik pasitaike strategine miesto vieta - aikste su statula (neivardinsiu kokia)vidury. taigi mes ja aplink ta statula uzspeiciam. Kai nebelieka musu herojai kur detis, ji griuna ant sukietejusio slidaus sniego, spardosi ir rekia. Kai pribego ta trecioji drauge, ana nieko daugiau nesugalvodama ar nesugebedama pradeda ant jos spjaudyti (guledama ant nugaros!)pasirodo pyksta dar prie visko. Na kol begom visos tai nieko dar buvo, o kai reikia grizt atgal jau truputi apmalsinus emocijas, pasirodo, kad nubegom gera puskilometri ir baigiam jau suledeti, bet neesme. griztam ir tusinames toliau. Ana jau biski prasiblaive, nuluzo kita, o su ja jau problemu buna paprastai daugiau. Prisigere kaip lapas, laikrodis jau rodo po nemazai po 23val. o jos mamyte prisakiusi grizti iki 24val.ka daryti? stai kur klausimas! reikia kazkaip ja istraukt is baliaus, kad bent daugiau nebegertu. Pamatau kitam kavines gale pazistama vyresni veida ir staciokiskai (drasos tuo momentu tikrai netruko) nuvarius prie jo sakau: "klausyk, bicas, buk zmogus parvezk mane ir mano drauge namo" Kur jam vargsui detis, juk geda nuo draugu "damoms" nepadet. tai ka ilipam (kas savo kojom, kas ne) i jo nuliova mersa ir matau jo paklaikusias akis is baimes, kad jo masinos neistiktu jos skrandzio turinio dusas. Bet mano draugei labai pasistengus susikaupti, ta katastrofa neivyksta.
Isgirstu skambanti savo telefona: o, mano vaikinas: "Sveika, kaip balius? Ar smagu? Zinai, nusprendziau tau padaryti staigmena, as jau visai netoli, dar kokie 4 km ir busiu. Ar jus visdar kavinej?" "mmm aaa, mes jau beveik namie...." "Tai gerai, as atvaziuoju i namus. iki"
O bl..mba!!!!!!!!! Ka daryti?!Isukam i kiema prie daugiabucio, kuriame as nuomavausi kambari. Atidarau dureles ir mano drauge tiesiog iskrenta ant sniego. Vargais negalais atsistoja ir einam link duru. Bet ji sustoja ir zaksedama sako: "Ne, noriu myzt, iki 4 auksto neuzlipsiu" Bandau ja atkalbet, bet veltui, ziuriu jau maunasi kelnias. Man belieka ja laikyti, kad neisestu i savo balute. ir staiga...... tas garsas... mano vaikino masina...jau matau sviesas...aaaaaaaa!!!!!!! "Greiciau!!!!" sakau, bet deja, upelio nepaskubinsi. ir mano vaikino masinos sviesos visu placiu horizontu apsviecia mano drauges nuoga uzpakali. As nezinau ar raudonavau is gedos ar melynavau is salcio, ar zaliavau is pykcio, bet pasitempiau ir buvau pasiruosianti eiti pasisveikinti su draugu, bet paleisdama drauge pajutu, kad ji slysta tiesiai i balute. taigi pastatau ja, kazkaip uzmaunu ar nevisai tas kelnias ir tada jau abi eidamos visu grazumu issitiesiam likus vos zingsniui iki tikslo. Na nieko. Kazkaip atsirandam mano kambary, ji apvemia visu apatiniu triju aukstu palanges, bet tai nieko. prasikankinam iki mazdaug 2val nakties, rezultatas nulinis, bet vistiek reikia ja gabenti namo. Drauges stadija - tik miegas ir dar karta miegas. Pargabenam ja i namus kiek imanoma tyliau, paguldau i lova su drabuziais ir jau einu lauk, bet tarpdury - taip, jos mama. o velnias, as intinktyviai griebiu nuo stalo rakta, pasakau du zodzius "labas vakaras ir viso gero" na cia 4 zodziai, bet neesme, ir maunu pro duris. Jas mikliai uzrakinu is lauko ir begu i masina kiek kojos nesa (ji stovejo toliau, kad mamytes neprizadintume). Visi alkoholio pedsakai dingo kaip i vandeni. Po savaites, jos mama man tik padekojo, kad nepalikau jos dukreles, o iki siol isliko nebloga pamoka, geru nuotrauku kruvele ir linksmai skambantis prisiminimas. Aciu, kad perskaitet.