Skaudi gyvenimo pamoka

Apie savo gyvenimo istorija pasakosiu ramiai, netgi abejingai, nes tai dariau jau daug kartų, kalbėdama su psichologais ir soc. darbuotojais. Nors buvo ir sunku ,bet pripažinau suklydusi , nes pati kalta buvau. Apie tai aš papasakoju dė to, kad jūs panelės susimastytumėt ,kad iki apsioliutiško degradavimo yra tik vienas žingsnis , tad būkit protingos nepasiduokit pasitaikius pirmomis pagundomis.

Šeimoje kurioje nejaučiau meilės, šilumos ir namų jaukumo buvau vienturtė.
Tėvai gyveno kartu , nors kiekvieną dieną pykdavosi , tėvas gerdavo ,mušdavo mamą prie mano akių. Manęs tėvas neliesdavo , su manim jis elgdavosi gražiai. Mama buvo labai užsidariusi moteris, todėl ji visada tėvui nusileisavo ir viskas baigdavosi gerai. Su abiejais tėvais bandydavau sutarti gerai, padėdavau ką prašydavo, nuo pat mažens buvau atsakinga už save, mokiausi gerai, nesiveldavau mokykloje į ginčus, mokytojai niekada neturėdavo nusiskundimų dėl manęs, nestreikuodavau prieš tėvus , nebuvau nei degradavusi pankė nei pasikėlusi fyfa. Su vaikinais neprasidėdavau, draugių turėdavau mažai ir tai tik klasiokes. Būrelių nelankydavau, nes nenorėdavau tėvų prašyti pinigų. Apie kosmetika ar madingus drabužius, rankines, papuošalus ,net nepasvajodavau, nors man jų net nereikėdavo. Nors mane ir traukė muziką , dailė, menai niekada tuo neužsiminėjau ,nes visam tam reikėdavo pinigų. Kadangi mano šeimoje vienintėlis tėvas dirbdavo, jų turėdavome mažai. Neturėjau nei savo kambario , nei savo kompiuterio ,o ką pagalvot apie kokį mp3 ar kokį kitą brangų daiktą. Nors ir ne daug turėdavau, bet džiaugdavausi ką turiu, neverkšlendavau ir nesiskūsdavau kitiem. Su tėvais bendraudavau mažai , dėl to ne aš būdavau kalta, jie manęs neklausdavo kaip man sekėsi tą dieną ,ar kaip aš parašydavau elementariausius kontrolinius darbus , galų gale jie net mano pažimių knygutės akyse nėra matę ,o apie susirinkimuas nėra ką kalbėt , kadangi buvau pavyzdinga dėl to problemų ir nekildavo. Taip patikliai gyvenau iki 15 metų, aišku buvo visko, daug kas keitėsi.. mano norai , svajonės , draugai, pasiekimai, bet nieko daugiau.
Vieną naktį tėvas grįžo namo girtas, nuėjo į mamos kambarį užtrenkė duris ir pradėjo ją mušti, viską aš girdėjau bijojau net rodytis akyse, mama verkė prašė jo nustoti, bet jam protelis jau buvo pasimaišęs, neištvėru nei 5min. įsiveržiau į tėvų kambarį ir pradėjau maldauti tėvo, kad nustotu, bandžiau jį nustumti nuo jos ir nežinau ar tyčia ar refleksiškai jis man trenkė iš alkūnės per veidą….tik suspiegiau, parkritau ant žemės iš skausmo ir pagulėjus 5sek. kuo skubiau nubėgau į savo vadinamajį kambarį , užsidariau duris ir ant lovos susigūžus verkiau, girdėjau kai gretimame kambaryje , mama verkė, klykė, o tėvas ją mušė. Poto jis su ja pasielgė tragiškai, buvau jau nemaža iš garsų viska supratau iki tol nebučiau net įsivaizdavus , kad jis ją galėjo taip išniekint.. Visą naktį nemiegojau verkiau, ir šaldžiaus veidą, kad nors biški nuslopinti pasekmes
Dvi savaites nėjau į mokyklą kol ištinimas neapnyko. Tėvai lyg niekur nieko elgėsi naturaliai, tik su tėvu santykiai labiau atšąlo, aš jam nieko nesakydau jis man irgi, su mama kaip ir visada šnekėdavau tik reikalui prispyrus. Taip prabėgo dar puse metų.
Kol neatėjo lemtingoji diena.. Susipažinau su juo . Jis- patrauklus vaikinas, kaip sakoma buvo ,,kietas’’ turėjo ,,chebra’’ir visą kitą, iš rubų matėsi ,kad jo gyvenimo būdas buvo palaidas, kaip sakant ,,pohuistas’’, bet man tai tada nerupėjo. Susipažinau su juo kai viena iš klasės panelė pakvietė mane su ja nueiti iki kanceliarinės prekių parduotuvės per ilgąją pertrauką. Jis stovėjo už kampo su draugais, traukdamas cigarete. Ji staigiai griebė man už rankos ir nutempė prie jų trumpam, supažindino ir paliko vieną . Kol ji buvo parduotuvei su juo ir jo draugais pradėjau kalbėti, juokauti, pasijaučiau laisvesnė kaip sakant ,,kietesnė’’ ir man tai patiko. Vistiek kažkada tai turėjo išlysti , noras būt paauglei, turėt savo stereotipus. Todėl ant kitos dienos jau prisiblatinus prie ,,naujosios’’ draugės variau su jais ,, pasitūsint’’. Man su jais buvo smagu, pirmi gyvenimo potyriai, linksmybės, galų gale ir alkoholis juk kaip sakant reikėjo atsipalaiduot. Ir prasidėjo iš pradžių simuliacijos mokyklos seselės kabinete, bėgimai, poto išvis nebelankymas mokylos. Tėvų nebeklausymas, su tėvais pradėjau rietis kiekvieną dieną. Negryžinėti naktim ,nes tiesiog jie mane vesdavo iš proto! Prikišinėdavo viską, jie manim nesirūpino 15metų dabar pradeda auklėti? Galvodavau ,kad tik aš teisi, o jie kliedi.
Pradėjau rūkyti, kadangi pinigų tėvai mažai turėdavo tai nešdavau daiktus iš namų, bet tai kas iš jų? Ilgai nepragyvensi, teko vogti..
Taip ir tesės ,,tūsai’’ po,, tūsų’’, išmetė ir iš mokyklos kadangi jos nelankiau, visur buvo neįskaitos. Dar ir tėvai ant tiek įgryso ,kad nusprendžiau išeiti iš namų, pradėjau draugauti su juo. Jis mane patikino ,kad mane išlaikys galėsiu pas jį gyventi jam tėvai leis..Nors jo nemylėjau , bet reikėjo kažkur dėtis. Pirmas dvi savaites buvo viskas gerai, jis mane išlaikė gyvenau pas jį, dieną pas jį net nebudavom , paryčiais arba išvis po dviejų dienų gryždavome iš po tusų. Po kiek laiko jis man pradėjo priekaištauti , kad pas jį gyvenu ir neatsilyginu, nieko negalėjau padaryti turėjau ,,duoti’’ , nes bijojau būt išvaroma, bet man jau mano vertybės nieko nereiškė. Buvau ant viso pasaulio ,,padėjus’’. Po kelių mėnesių pradėjo viskas įgrysti norėjau kažko naujo, kadangi žinojau jo įpročius paprašiau ,kad ir man leistu pabandyti to ,,kaifo’’ . Jisai niekada man pats to nesiūlė , matydavau kaip jis tai vartoja, bet pati iki tol nedrįsdavau, kol išdrįsau, pabandžiau ir patiko. Atradau iliuzijų pasaulį į kurį įsitraukiau ir nebenorėjau atsitraukti. Kelias savaites gyvenau ekstazėje, pinigų gaudavom vogdami, juos išleisdavom , narkotikams, cigaretėms, alkoholiui, prezervatyvams, žolei ir pan. Pradėjau rengtis maištingai, įsivėrdavau auskarus kur tik jis pageidaudavo , dariausi tatiruotes, tada tai atrodė ,,fun” buvo linskma , apie pasekmes pagalvot nebūdavo laiko ir noro, buvau ištisas dienas, apsirūkius, prisigėrus ar apsisvaiginus. Kaip jau po biški jaučiau , kad jau ne betaip ,,ahujienai’’ pradėjau bandyt kitką , daugiau, ir dažniau, bet vistiek nepakako. Pradėjau visko nekęsti, puldavau į isterijas, pradėjau pjaustytis, gyvenimas buvo nebemielas, ištisai verkdavau, dozių užtekdavo tik keliom valandom, manęs jos ,,nebeveždavo’’ tik apramindavo. Bandžiau žudytis ,bet sulaikydavo jis ir geresni draugai, bet jau niekas man negalėjo padėt , visos mintys sukosi tik apie vieną -dozė. Taip pas jį ir pragyvenau daugiau nei pusė metų. Kol jam įgrisau ir jis mane išmetė
Pasilikau viena , draugams patapau nebereikalinga kadangi neturėjau pinigų ,o viena be jo vogti neišdrįsadavau. Likau be jo, be draugų visiškai viena, buvau visiškoje panikoje ir neviltyje, viskas buvo užknise, miegojau pakampiuose, tais pačiais rūbais , nesipraususi, buvau kaip sakant įklimpus iki mėšlo.. Mintys sukosi tik apie svaigalus, sveikatos visiškai nebuvo likę, buvau sulieknėjus, nes visiškai nesirūpindavau mityba , nevalgydavau, mano odos spalva prarado normalią spalvą, buvo visada išbalus , paakiai pajuodę, o akys visada apsviagusios. Buvau pačiam dugne, jau žemyn kristi nebuvo kur, galvojau , kad jau viskas – pabaiga.
Nežinau kam net dėkoti , kokiem žmonėm , kaip ,bet mane rado paprasti pakeleiviai kurie pamatę mane nenuskubėjo kuo toliau, o ištiesė pagalbos ranka, nenusigrežė ir nuvežė į ligoninę. Tenai diagnozavę kas man , nuvežė į tam tikras įstaigas , pabuvau ir psichiatrijos klinikose ir kitose gydymo istaigose, nenoriu net prisiminti kas ten darėsi , kiek aš kentėjau , noro gyventi visiškai neturėjau, daktaram buvau nedėkinga bandydavau žudytis ,buvau visiškai praradus sveiką protą. Mane visą tampė, noras dozės buvo nepakeliamai didelis, ir taip visus metus. Už mano gydyma mokėjo tėvas , labai sunkiai dirbo , kad užmokėtu , jei ne jis gal manęs čia dabar išvis nebūtų. Jam dėkinga būsiu visą gyvenima.
Vėliau sužinojau , kad per mane mama patyrė didelį stresą ir jai to pakako. Kadangi jos širdis nebuvo sveika, ir ji dažnai stresuodavo, belekoks stipresnis stresas jai mirtinas. Nors tai ir žinojau vistiek kaip paskutinė padugnė pasielgiau neatleistinai. Sau dėl to iki šiol neatleidau, ir neatleisiu.
Po to įvykio praėjo 3 metai po biški pradedu atsitiesti. Gyvenu kolkas pas tėvą jo išlaikoma. Kai galutinai atsistosiu ant kojų , stengsiuos nusitiesti savo gyvenimo kelią kuo geresni ir padėti tėvui kiek įstengsiu. Nors ir praradau daug gražių savo gyvenimo metų , nežadu atsigrežinėti į praeitį. Gyvensiu dabartimi, vertinsiu ka turiu, ir stengsiuos to neprarasti. Padėsiu tiem kam to reikės , stengsiuos savo ateities gyvenimo kelią nusitiestį kuo šviesesnį, geresnį, doresnį ir sąžiningesnį. Dėkoju tiem kas man padėjo ir neliko abėjingi. Busiu visada už tai dėkinga.
Įkelk savo nuotykį
Mano viena drauges seimyna geria alu.Kai "Svyturys" siule ivairiausiu prizu,jie persimete ant "Svyturio" alaus.Nuvaziavau as pas juos i svecius. Sedim su drauge."Svyturi" gurksnojam.Juos dukryte musu plepalu klausosi.Ir nusprende juodvi patikrinti,ar tik...
Peržiūrų: 853
..ring-riinngg....ring-riinngg...ring-riinngg...ring-ri- Alio...- Alio, čia Jums skambina iš Jaunimo Linijos. Ar viskas tvarkoje?- Kaip?- Čia Jaunimo Linija. Mes skambiname tikrindami ar niekas neketina žudytis.- Ką! Trečią valandą ryto?- Tai kaip tik...
Peržiūrų: 1639
Tai atsitiko kai man buvo 8 metai, kai as viena diena prigavau kaledu seneli. Na viena salta ziema mano gimine nusprendeme praleisti kaledas ir naujus metus gan atokiamia sakiu rajono kaime. Aisku as labiausiai laukiau kaledu senio nes as apie ji girdejau...
Peržiūrų: 2718
Pristatymas: Aisku kad visi zmones ira girdeja apie kamuolinius zaibus ir ugnies kamuolius. Sitie dalykai dazniausiai atsitinka lietingomis su perkunija orais. Jai paprastam zmogui tai atsitktu viena syki, jis tikriausiai pagalvotu kad tai tik atsitiktinumas,...
Peržiūrų: 1875
Nu prisiskaiciau visokiu pasakojimu ir nusprendziau pati parasyt. Dirbu vaistinej, o cia kaip zinia anekdotu netruksta. Vienas is ju...Ateina pas mane diedukas, toks senutelis. Ir pinigeliu kaip visi pensininkai turbut neturi. Ir sako: " Vaikeli, duok man ka...
Peržiūrų: 957
Truputeli seniau tai ivyko, taciau prisiminus dar ir dabar juokas ima. Su tokiu drageliu Valdeliu dirbome vienoje imoneje vairuotojais. O koks gi vairuotojas busi, jei kadru neturesi? Per koki pusmeti susiradome gana patikimas moteriskaites. Jis dispecere...
Peržiūrų: 1111

Surask mus Facebook'e
Draugai
© 2010 VVisos teisės gal saugomos www.nesijuok.lt
D.U.K. Kontaktai Reklama