pirma karta Amsterdame

Dabar esu uzstrigusi Amsterdame keliems menesiams.
Perskaiciau keletos zmogeliuku pasakojimus, todel sumaniau ideti ir savo pasakojima is pirmos mano keliones i Amsterdama. Gal tai ir nelabai isipaisys i dideliu nuotykiu kategorjia, bet man tai buvo nuotykis. Atsiprasau is karto, tai bus kopija laisko, kuri siunciau saviems Lietuvoje.

"8 valanda ryto (07 04). Mano darbo ofisas. Turbot pradesiu dirbti kurmio rezimu: nakti dirbu, diena miegu, nes cia tokie nepakeliami karsciai. Nakti ir taip kovojau su masalais, kuriems cia pletotis ir bujoti tiesiog tobulos salygos del kanalu gausos.

Tai gal viska is pradziu?

Vakar (liepos 3) atsikeliau 4 ryto. Tiksliau ir nereikejo atsikelti, bo ir nesimiegojo. Gal tiesiog stresas pries galbut dideles mano gyvenime permainas. Siaip ne taip sukroviau paskutinius daiktus, suploviau paskutinius indus ir laukiau Agnes (mano busimos 2 menesiu partneres pakvietimo I taxa. Na nevisai pakvietimas gavosi, nes dali ir paciai teko sumoketi. Kam idomu, nuo Zirmunu, per Ciurlionke iki orouosto 22,96Lt

Tai va mes su kolega orouoste. Neisivaizduojam kur eiti, bet laikomes kietai, musu tases dideles ir tai turetu padaryti ispudi pagaliau atrandam savo eile, priduodam bagaza. Mano vargse kuprine – 16kg plius chemodanas I orlaivi plius kompas. Viso apie 27kg. (vis prisimenu filma apie sumazintus vaikus…) reikia praeiti patikrinima. Isrengia mus, bet Agnei vis pypija ir pypija metalo detektorius. Tuomet muitininke priremia Agne prie sienos, uzlauzia rankas ir apiesko nuo galvos iki koju… juokauju na bet is tikro apiesko. Na rods as normaliai praeinu, bet liepia iskratyti rankinuka. Blyn galvoju, juk visas dildes, zirklutees, peiliius sudejau bagazan (?). pasirodo muitininke pradeda purtyti mano lauktuves Polui (mano busimam bosui). Buvau nuopirkusi Stakliskiu 6 buteliuku midu rinkinuka. Ir ir jie istraukia Zalgiri! Daugiau kaip 70 proc negalima vezti… o joma… isgerciau, bet tada is lektuvo mane jau isnestu:/ paliekam lauktuviu dali muitininkei, kuri pries tai dar pasiulo kita karta praskiesti tokius dalykus arba supilti I kita tara na atsisveikinam graziai, bent jau praleido tik veliau paima pyktis, kai tas pats rinkinys dutyfree parduotuvese parduodamas su tuo paciu Zalgiriu (ir beje 9 Litais brangiau8)). Kagi, matyt moteriskaitei labia vakare norisi islenkti… skanaus:/…

Laukiamojoj salej tenka pralaukti ilgai, bo anksti atsivilkom. Galvojom numigsim, bet adrenalinas veikia savo. Susipazystame su viena moterele ir jos dukra, kurios skrenda pas savo dukra/seseri I Detroita. Pirma syki gyvenime skrenda lektuvu ir dar taip toli. Matosi, kad nervinasi, bet susirado lygiai tokias pacias. Negandos zmones suartina. Tikiuos, kad jai viskas sklandziai praejo su bagazais ir visais persedimais, bo jau vien Amsterdamo uoste mes klaidziojom savo bagazo.

Mes jau lektuve. Mes jau cia. Jau nebepabegsi. Prie sedynes kruva kazkokiu popieriu, kuriuos stiuardese pasiulo pavartyti tuo pat metu pravesdama instrukcija (geriausiai isimenu: “gerbiamnieji keleiviai, prasau isidemeti artimiausias avarines duris salia Jusu”. Zurnalas, reklama, vemimo maiselis, bukletas. Jop, maiseli pasidedu arciausiai saves. Na ka gali zinoti, gi pirmas kartas

Dirzai jau susegti, rankinukai prieky. Blemba baisu. Tikiuos nebus supimo efekto, bo man ant senatves jau bloga darosi ant supyniu, dar labiau nuo karuseliu pajudam – nervai itempti. Igaunam vis didesni pagreiti, kad net galvas prie atloso priremia (mama, gelbek!)… ir pakylam. As vis intensyviau kramtau guma, bo jauciu kaip slegis veikia smegenis. Galva apsunkusi. Kaskaip apsiprantame. Gal kokias 20 minuciu varviname akis I Lietuvos grozius. Tamsesni misku plotai persipina su ganetinai taisyklingomis zemenaudu mozaikomis. Grazu

Pries nusnustant sukertu savo brangiausia sumustini gyvenime. Valgyti tai norisi, tik vat dvi dienas pries tai sugebu paskutines tokioms progoms (skrydziams lektuvais skirtas babkes pragerti Apuoke

Ganetinai gerai issimiegame, prikelia tik sunkesne galva ir truputi uzgulusios ausys. Kazkoks sunkumas skrandyje, tikiuos maiselio neprireiks? neprireike.

Jau jauciame skrydzio gala, tai vis idemiau stebime panorama, pralekinacia pro ledukais israizgiota langa (nors kaip kapitonas pranesa, Amsterdame 28plius). Labiausiai I akis krenta net is didelio aukscio matomas lauku formu taisyklingumas. Net nuobodu darosi. Ir labai mazai misku. Nenuostabu, nes miskingumas siekia vos 8 procentus (kuomet skridome musu su Agne manymu virs Birstono ir Alytaus, tai tolumoje juodavo istisi misku plotai, turbot jau Varena). Arciau Amsterdamo prasidejo vejo malunu “plantacijos” – daug kysanciu baltu degtuku. Ir zinoma, neiprasta lietuves akiai, tai kanalu ir uztvanku gausa. Na ka padarysi, kai per 100 metu, jura pasiglemze kelis procentus sallies teritorijos.

Pagaliau pasiekiame sakyciau tikrai minkstai zeme. Tenka truputi palaukti laiptu, kuriuos priveza juodukas. Pastebetina, kad Amsterdame juoduosius darbus atlieka juodukai ir marokieciai.

Sugruda mus I autobusa, kuris privaziavo islaipinimo vieta gal tik po keliu minuciu. O kur toliau? Geras posakis yra - “bandos instinktas” ir mes pasileidziame paskui banda, gi jie visitiek nuves prie bagazo. Na bet atrodo banda nera banda, o atskiri sutverimai, turintys jau aisku tikslo igyvendinimo buda (ty. Surasti savo bagaza ar persedimo vieta). Kadangi isejimu, pralindimu ir dar visokiu mums dviems nematomu skyliu/landu siame orouoste milijonas, tai sutverimai mikliai issiskirsto ir mes liekame ant ledo:/ net ir musu Detroito moterele skuoja atrodo tiksliai zinodama kur. Tik gaila, kad ji mums nepakeliui. Kagi bandom susigaudyti zenklu gausoj. Super, randame lagamino zenkla. Pradedame sekti juo. Bet keliose vietose siuloma eiti ir I virsu ir I apacia. Na bet turbut kazkieno gera dvasia vedinos, pasiekem savo bagazo atidavimo punkta. Kiek pasinervinau belaukdama savojo, nes Agne jau seniai stovejo su savuoju. Pagaliau ir maniskis pasirode, bet… suplesytas. Geri idreskimai, nemirtini kupriakui, bet vistiek gaila gero daikto. Na ir Agnes naujasis raudonas cemodancikas atrode kaip po karo, su juodom demem.:///

Sekmingai susipakuojam ir einam I laukianciuju sale. Stai ir Polas, musu bosas. Gal kokiu 40-50 metu zilstelejes vyrukas. Malonus ir lengvai bendraujantis, bet visitiek keliones link ofiso pradzioje buna keletas nejaukiu tylos pauziu. Man dar drasa nepasireiske, o Agnei kalbos barjeras trukdo. Na bet po truputi isivaziuojame. Vaziuojame metro, kur uz keliu minuciu kelia Polas sumoka po 4 eurus:/ (gerai kad sumoka, bo greitai mes bankrutuotume…). Nuvaziuojame I centrine stoti ir sedame I tramvaju. Geriau jau juos vadinti siaurukais, bo su kuprine prasisukti reikia meistriskumo… vaziuojam link ofiso. Demesi atkreipia nerealus kiekiai dviraciu, kurie nerakinami. Ir jie supakuoti koki 20 metru vienas prie kito, atrodo tikrai ispudingai. Dazniausiai cia vazinejama trantais, kuriuos retai vagiami. Bet uztat “krutesni” dviraciai rakinami su grandinemis, kuriomis pas mus babutes kaimuose karvytes risa. Keista: pirmumas cia tramvajams, po to dviratininkams, po to masinoms ir zmonems jau islipus is tramvajaus isgirdau birbijanti skambuti nuo olando dviracio – matai tamstelei uzstojau kelia. Tfu juos kartais, man vienas mazius ranka lengvai ibreze su vairu. Ir tikrai pradedi jausti pagarbia baime siems ratuotiesiems

Pasiekiame ofisa. Mes ne vieni pastate, bet kitu kaimynu nematyti, nes jie skirtinguose aukstuose. Tiesa, paskutiniame aukste mes plotu dalinames su kalbu mokyklos zmonemis. Bande ir mus uzverbuoti musu ofisas paskutiniuose 3 ir 4 aukstuose (o gal 4 ir 5, dar gerai neskaiciavau. Gautusi 6 kambariai ir dydelis balkonas, kuriame geru oru chebrike geria kava, pietauja. Po apacia sodelis su virtine tvarkingu sandeliuku mietselenu darzininkystes rakandams susideti (bet tikrai ansktoku) Irenge mum virtuvele, yra keli tulikai, kuriu vandens nuliedimo mechanizmams buvo paskirta 3 minuciu paieska ogi veikia siurblio principu, papumpuoji ir bega chudni tie olandai

Pagaliau susipazystame su komanda: jau zinomas Polas, Ryzius, Juodukas ir Baris dar veliau mergina pasirode, kuri kaip tik iseidinejo is darbo. Sukirtom labai skanu pyraga su obuoliais. Kazkaip pradzioj visi kukulinomes, bet veliau visi isidrasinom ir lengviau bendraut pasidare. Is paziuros draugiski zmones, na bet vistiek jauciasi, kad savom kalbom kalbame vieni paie kitus.

Uzkirtusios nuejom I savo kambari (pasak ju- sandeli) susideti daiktu. Tik vienas minusas – langai I pietus, tai tvankuma nereali. Atidarius langus girdisi tramvajaus vaziavimas ir pypinimas tik jam budingu skambuciu Amsterdamas priesais langus auksti, bet labai siauri pastatai, todel bendras ispudis – nu ir kamsalyne. Nenuostabu, zmoniu tankumas berods 300 zmoniu (su kapeikom)/kv.km. matosi ir Keizersgracht kanalas su pazaliavusiu vandeniu krantines pilnos prisvartuotu valciu, vandens dviraciu. Susidejom daiktus ir truputi numigom, gal tiksliau sakant – nuluzom. Prikele mus Polas, nes greit reiks su juo vaziuoti 30km nuo Amsterdamo I jo namus, jauku priemiesti (kitaip ir negaliu vadinti, nes vaziuojant traukiniu, tik 2 minutes matem laukus).

Miestelis tikrai jaukus, ramus, vos ne Nida. Turi savo seneliu namus, kelias baznycias, siuo metu ir Lunaparka, kuris vietinius senelius labai nervina, nes jis statomas tiesiog vidury miestelio.

Bet cia visi atsipute. Kaip ir visa Polo seima. Zmona mokesi meno istorijos, bet kaip zinnia is to nepragyvensi, tai yra Cartostudijos administratore. Ir oficialiai mes gyvename pas juos, nes gyvenimas ofisuose draudziamas. Bet ir gerai, kad ne ten gyvenam, vien bilietams savo dienpinigius praleistume.
Zmona kaip supratau nuo belgu. Ir jauciamas visur aristokratiskumas. Arba cia tokia norma. Pateikia vakariene mums kaip princesem. Pirmam patiekalui pomidorai su mocarela ir alyvuogiu aliejumi plius kazkokios zoles plius italiska duona (uzdekit ant mazuju maximos batoneliu picos prieskoniu ir jau turesit italiska duona. Na bet skanu. Pila vandeni is stikliniu buteliu, bet ir patys juokiasi is tokio olandu lepumo. Mes jau kaip ir pavalgem, o musu laukia dar makaronai su padazu ir vistiena. Zinant mano meile vistienai, pasirenku tik makarus ir padaza. Ir nenusiviliu- skanumelis. Kaip namie Jau rodos ir viskas, bet… kaip atskira patiekala patiekia salotu kruva (salotos, sviezias bazilikas, rozmarinas, pjaustytas kiausinis, viskas apipiltas majonezu su jogurtu). Pasijuntu jau ne kaip namie. Mums tik su Agne idomu, ar jie cia pasirodyti norejo, ar tikrai toks valgymas iprastas. Isiplepame, tikrai lengvai bendraujanti seima. Issiaiskiname, kad ponia Austrijoje valgiusi cepelinu. Tad reiktu lietuviams gerai pamastyti, ar tikrai cepelinai nac lietuviskas patiekalas tiesa, jie jai labai nepatiko.

Na mane prispaude reikalas ir su baubu teko eiti I ju tulika, nes… vel lauke mygtuko paieskos. O ten net ne mygtukas, o ciela lenta reikejo nuspausti kazkur virs tuliko:// nu blyn ir situacija: cia kaip uzsienieciams – jiems baisu, kas paslepta musu koldunuose, taip man baisu, kas paslepta olando tualete gan ilgoku pasedejus pas juos, supakavom I masina atliekama maza (nepaisant to labai sunku:/) saldytuva. Dar pradzioj mislijom neimti, nes ofise apacioj buvo, bet pagalvojom, kad bus patogiau. Ir tikrai, dabar taip gera atsikelti is lovos ir nueiti pasiimti salto vandens is saldytuvo (sios beletristikos rasymas prasitese vakare po darbo”])

Taigi sugrudom saldytuva I minivena ir isdumem I Amsterdama. Vaziavom kitu keliu, tai velgi issiziojusios spoksojom pro visus langus. Atrode, kad vaziuojam kaip Lietuvoj. Lygu, laukai zaliuoja. Bet pro sali praskriejo traukinys- neee, ne Lietuva bet iskarto pakvimpa karvytemis – na kaip panasu I gimtine (na zinot toks geras tvarto kvapas.

Vaziuojam pro pramonini rajona. Ziuriu, ant didziulio kamino uzdeti keli milziniski ivairiaspalviai lankai. Kas cia per …? Pasirodo, imone, statydama savo pastata, 1 procenta nuo pastato vertes privalo skirti menui imoneje (taipm rupinamasi meninkais). O meno israiskos forma priklauso jnuo pacio meninyko: ar paveikslas, skulpturos, mano matytu atveju – ziedai-lankai ant kamino. Pravaziuojant kitur matem kazka panasaus I byrancio smelio paveikslelius, tik jis buvo laabai didelis. Zodziu su kiekvienu zingsniu olandai sugeba stebinti.

Grizom miestan, privairuojam prie duru ir sustabdo policija – pasirodo jau tuo metu negalima sia gatve vazinetis. Polas ispraso keletos minuciu saldytuvui iskrauti. Na ir issikrovem mudvi su Agne, kaip supermoteros nusinesem iki lifto, iboginom I ji. neskaitydami poros traumu su slyksciai veikianciomis lifto durimis, saldytuvo teleportacija ivyko sekmingai dabar jis ziurzia, o tai reiskia – sallllltis Polas isvyko, o mes apsipraususios letai zingsniuodamos isejom I zmones. Na kaip nukankintos moterytes ir dar sugebejusios uztempti saldytuva, mes tikrai atrodem gerai. Ir tuo apsiraminusios pradejom pasivaiksciojima

Zmoniu ivairove didele, ir nesistebek, sutikes marsieti prisedom su Agne prie fontano, tai prikibo Indonezijos atstovas nusprendem paieskoti ramesnes vietos koleges alui isgert (mane dar veike Apuoko prisiminimai… brrrr…). Prisedom prie kanale priristu valciu ant suoliuko nuo kitu akiu, juk dar nezinome, ar galima viesai gerti mano bandymas atidaryti buteli be atidarytuvo buvo vainikuotas pergale ir skausmais delne (nu ir kietai jie ten uzkemsa butelius), o mano kolegei pergale skrandziui. Bet per anksti apsidziaugem. Alus buvo slykstus. Nu nemoka jie gaminti jo:/ o ir siltas, na bet dzin kad siltas, Svyturiukas per paxoda ir tai lengvia siltas sueina. O cia… nea, lietuvaiciu liezuviai nuteise – negeriama. atsiprasau, chebryte, nelaukit is manes lauktuviu alaus

Neskaitant to sklykstaus alaus, pasedeti tikrai faina. Tikejaus is kanalu tiesiog… kanalu, be jokio veiksmo. O cia – vos ne autostrada. Sedejom mes netoli tilto, tai po tiltu buvo netgi sviesoforas! tiesa, neveike jis, bet tai koks tuomet buvo eismas, jei dabar valtys viena po kitos plaukia, mandagiai viena kita praleisdamos. Gal tas zodis autostrada nelabai tinka, valtys tiesiog ramiai birbia, deja nei vieno irklo tai maza, tai didzke praplaukia, arba vadinami vandens autobusai, kuriais plukdomi turistai per kanalus trumpam sustojant stotelese, apziurint vietines isimybes ir vel griztant I laiveli iki kitos stoteles. Reiks ir mums su kolege pabandyt. Kai nuvaziuos stogas, mokesim 20 euru

Kas idomiausia, kad zmones atrodo visi tokie atsipute. Ir tikrai nesijaucia, kad cia dar tik pirmadienis. Ryskiai olandai megsta savo kanala: solidus kostiumuoti deduliai geria vyna, jaunuoliu sutve susimete ir issinuomavo siaip pasiplaukioti, ar poreles. Jokio skubejimo, vien tik atsipalidavimas kazkaip ir mus pagavo tas relaxas ir pradejom dainuot… Kucinska a kartais jis visai nieko dainas delioja po to seke dar gausesnis repertuaras. Neapskaiciavom savo garsu. Pasijutom akip sirenos, kai I ju garsus atplaukia jureiviai. Na ir mes sulaukiam dvieju princu ant gumines valties. Zadejo ir sokiu, ir kiekvienai po gumines valties rema Deja teko jiems nusivilti, bo uzsigeidem didesnes valties. Nuplauke taip pat greitai kaip ir atplauke. Susimete kojas per tuos bortus I skirtingas puse ir letai nuvairavo toliau. Ot ramuma

Gerai sake diedas is Apuoko, kad yra cia parkas, panasus I Sereikiskes. Ir tikrai, radom, tik giliau dar nejom, visgi jau 12nakties. Pakeliui namo matem fakyru, kuriu sugebejimai nenusileidzia viduramziu klubo chebrytei, savo lankstuma rodanciu jamaikieciu ir siaip besitusinanciu zmoniu. Nuo rodos solidzios kavines prie baznycios dvelke zole is tikro neimanoma nupasakoti, kas tai per atmosfera. Ja reikia tiesiog pajusti.

Parejusios namo dar bandem greit griut I lovas, bet bent dar 15 minuciu skyrem sviesos isjungiklio paieskom (sviesu nebuvom isjungusios)… uch, tie olandai…

Miegoti karsta nesvietiskai, o ir vietine fauna mane atakavo, kuriai cia veistis tiesiog pavydetinos salygos karas su jais baigesi mano pergale 6h ryte, kai ant baltos sienos padariau raudona deme. Tikiuos nebaus, juk cia tik sandelys…

Ryte atikeliau anksti – karsta ir tramvajus baladojosi nuo ankstyvo ryto (vietiniai miegoti nuejo tik 3h nakties. Sakiau, relaxinasi zmones.

Siandien buvo pirmoji darbo diena. Pirmiausia ismokom dirbti su makintosu/apple’u. isivaizduokit windausu mygtukus priesingoje puseje. Uch klaidinga, neiprasta. O ir peles kazkokios nenormalios: be rutuliuku, be mygtuku, su keistais soniniais paspaudimais. Zodziu… olandai… viska daro savaip

Pradejom dirbti viena programa, panasi labiausiai I iliustratoriu, bet daug panasumu ir I coreli. Tai sunkumu dieliu nera. Didziausia problema – ne programos, o technikos ivaldymas:/ taip visa diena ir praejo prie kompo, karstyje. Nesiskundziam nei viena, tiesiog dabar turim puikias atostogas, kad ir prie kompo… zodziu ramybes ir apmastymu metas…"