Papasakosiu savo nuotikį.
Ateinu aš kartą į piceriją, užsisakau picą (man liepė palaukt, nes tuomet kepė picą kažkokiam žmogui) ir atsisėdus laukiu.
Po kokių 1O minučių žiūriu įeina kažkoksai turkas ar arabas nu vienu žodžiu atrodė jisai taip :
Ant galvos aprištas rankšluostis su karoliukais, su ilga barzda, su ilga spalvota suknele ir ilgais raudonais batais.
Užeina jis ir sako pardavėjei :
- A tai a mana pica iškėpė?
- Iškėpė, iškėpė.- atsako pardavėja.
- Nu tai dok.
- Tuoj duosiu, palaukit.
- A tai ka čia laukt? Ka to čia? Dok mana pica pasokiau. Dok.
- Tuoj palaukite pabarstysiu prieskonių.
- Tu ka kam man tė prėskoniai a tu ka? Skonį man tik godini ir vioskas. Davai dok graičiau.
- Gerai. Imkite.
- A tai o tu alėjaus įpylei o ne?
- Taigi jūs sakėte, kad nereikia...
- A tu kvaila vopše a ne? Aš sokiau, kad proskienių neraik, o tu ka tu čia? Man olėjaus dok.
- Gerai...
- Dovai dovai pilk pilk..
- Prašau.
- Očiu. Viso gers.
- Viso.
Vat štai toks pokalbis tarp jų buvo. Visi žmonės picerijoje vos nesivartė iš juoko