Dar vieną beskaitydama prisiminiau..
Taigi buvau maždaug 5 metų amžiaus, gyvenome kartu su tėvais ir tėvo brolio bei jo žmona ir dviem vaikais - berniuku ir mergaite mano amžiaus, berniukas metais jaunesnis. Dar buvo gyvas diedukas mūsų tuo metu. Žodžiu gyvenome visi tokiame trijų aukštų name, dėdės šeimai priklausė antras aukštas ir jo trys kambariai bei holas, o mūsų trečias aukštas ir jo trys kambariai, kurių šoniniuose dar buvo po du kaip sandėliukus tokius kirstomis sienomis. Tuose sandėliukuose buvo laikomi rūbai, seni žaislai, ir visokie nenaudojami daiktai. Taigi kartą radome dieduko paliktas 3 degtukų dėžutes ir pasiėmėme jas. Sugalvojome nueiti pasižiūrintėti į tuos sandėliukus, apžiūrėti ten esančius daiktus ir pan. Pasišviesti sugalvoti degtukais (kad ten buvo šviesa, tik reikia pasilipti iki jungiklio tai nesusiprotėjome..). Užsidegam degtuką, pasiknaisiojam, einam toliau.. Užsidegam degtuką, pasiknaisiojam, einam toliau.. Vienas pusseserės degtukas nukrito ant vatos rulonų sukrautų dar nespėjęs užgesti. Nepastebėjome, kad degtų kas ir greit išėjome žaisti laukan. Iš lauko jau pamatėme, jog rūksta dūmai..
Dar spėjom sumesti mintyse, kad geruoju turbūt nesibaigs
Greit nulėkėme į tokią kaip kitą sandėliuką vėsų, kuriame buvo laikomai maisto produktai įvairūs. Pasigriebėme visą dėžę marmelado, dešros ir batono. Tada nubėgome į mišką (gal 20metrų nuo namo yra kalnas status iškart apaugęs mišku), ten medyje tėvo mano pastatytas namukas medyje, dydžio kaip viena didelė lova. Į ją jau seniau buvome susitempę pagalves, antklodes, netgi pripučiamą čiužinį, kurį naudojome vietoje čiužinio. Taigi sugalvojome, kad dabar ten gyvensime ir namo neisime
Kad tai yra totali nesąmonė net netoptelėjo galvon
beje iš to namelio medyje labai puikiai matosi namas, taigi stebėjome kas bus. Atvažiavo pirma gaisrinė, viską užgesino, na ir mano tėvas atėjo visų mūsų pasiimti.. Kadangi degė būtent mano kambarys, gavau kurį laiką pagyventi svetainėje, bet baigėsi viskas gerai.. Manęs nebaudė tėvai, visgi ne mano deguktas uždegė vatą, ką pusbrolis spėjo pasakyti iškart.. Tai toks tas prisiminimas iš vaikystės..