Tai va prisiskaiciau cia kitu pasakojimu,prisijuokiau.Papasakosiu as irgi viena dabar man juokinga,o tada kiek nervu kainavusi dalyka.Cia viskas buvo nesenai gal pries koki menesi.Susiradau vaikina (pavadinkime ji 1-uoju),su juo susitikdavau labai retai,nes jis gyveno kitame mieste,ir atsitik gi man sitaip kad jis atvaziuos kaip tik ta diena kai buvau numacius vakara su kitu is esamo mano miesto vaikinu (lai jis buna 2-asis)...Is pradziu buvau prie upes nuejiau su pirmuoju-galvojiau tikrai nieko nesusitiksiu,juolab ejiau su draugais,kurie sake,kad cia labai retai kas uzklysta.Sedziu 1-ajam ant keliu,tik staiga vienas is draugu susinervines ateina ir sako : Gali dabar tau buti blogai,eik ateina tavo 2-asis! Man ciut ne infarktas-ziuriu rimtai jis ateina!pasakiau pirmajam ,kad turiu skubiai iki namu nulekti ir greitai pasisalinau is tos vietos.Gal ir butu vis kas buve gerai jai ne mano 2-ajo berno garsiakalbumas,jisai paklause mano draugu kur jo mazute (as) ir pasake mano varda,1-asis sako kam tau jos reikia,2-asis kam kam gali reiketi panos! o tada uzvire!!! visi 10 ten gal is viso buvo,ejo pas mane issiaiskinti.As neturejiau kur akiu deti ir tik pasakiau Niekas neras tobulas.Nuo to laiko as vis dar draugauju su 2-uoju,o 1-asis yra musu abieju geriausias draugas.Juokinga kai prisimenu kiek laksciau del viebo ir del kito,juokinga pro asaras