Kai buvau maza...

Kai buvau maza, buvo dar gilus sovietmetis, taigi mes su broliu ir mociute vaziavom troleibusu link stoties Vilniuj. Tais laikais kitu tautybiu zmoniu vargu ar galima buvo sutikti, taigi ziuriu as per langa ir matau du negrus. Guli jie ant suolelio, prie Ausros Vartu, girti girti. Na ir milicininkas jau privaziaves su gaziku, juos bando kelti.
As klausiu mociutes:
-Mociute, kas su jais dabar bus?
Ji sako:
-Nu tai jau ves juos i blaivykla...
Mes su broliu:
-I skalbykla?
Nu tai visas trulas ir dejo zvengti...
Paskui dar buvo.
Vaziuojam mes su tevais ir broliu truliku, ir senute ilipa, tokia sena sena, su karpa ant nosies. Mano brolis kaip soko, kaip pradejo rekti:
-Ragana! Ragana!!!
O bobulei ner kur detis, tokiai ligotai..Teko mums is truliko lauk lipti ir kito laukti, nes brolis taip ir i kelnes butu pridejes